Neurastenija – tai susirgimas, kurio metu pasireiškia nuolatiniai nusiskundimai nuovargiu, silpnumu ar išsekimo jausmu po protinio darbo ar nedidelio fizinio krūvio.
Priežastys
Šio susirgimo atsiradimui įtakos turi stresinės situacijos, kai per trumpą laiką reikia įsisavinti didelį kiekį informacijos. Neretai neurastenija suserga žmonės, dirbantys padidintos konkurencijos, atsakomybės sąlygomis. Pabrėžiama psichinio ir fizinio nuovargio, nuolatinio neišsimiegojimo, pernelyg didelio krūvio svarba. Vitaminų trūkumas, bloga mityba, dažnos somatinės ligos, infekcijos, intoksikacijos mažina organizmo atsparumą stresui. Biologiniai tyrimai rodo, kad sergant neurastenija, padidėja galvos smegenų žievės aktyvumas, tai liudija ir antidepresantų, trankviliantų efektyvumas gydant neurotinius sutrikimus.
Ligos eiga
Neurastenija yra dviejų pagrindinių klinikinių formų, kurios turi gana daug bendra. Vienu atveju ryškiausias esti nuovargis, ypač po protinio darbo, dažnai lydimas kritusio produktyvumo, sunkumo atlikti kasdienius darbus, kartais prie šių požymių prisideda įkyrių trikdančių minčių antplūdis, apskritai neproduktyvus mąstymas, susilpnėjusi dėmesio koncentracija. Kitas klinikinis variantas pasireiškia daugiausia kūno silpnumu ir fizinio nuovargio jausmu, išsekimo pojūčiu. Šie pojūčiai atsiranda net nuo menkiausių fizinių pastangų, juos lydi vangūs raumenų skausmai ir raumenų įtampos jausmas, nesugebėjimas atsipalaiduoti. Abiem klinikiniais atvejais būna įvairių nemalonių somatinių pojūčių: dažniausiai įtampos tipo galvos skausmai, galvos svaigimas, bendras nestabilumo jausmas, padidėjęs dirglumas, anhedonija. Kartais pasireiškia ir miego sutrikimai, dažniausiai pradinės ar vidurinės fazių.
Medicininis gydymas
Jautrumas, dirglumas, nervingumas, koreguojami trankviliantais. Jeigu susirgimas nėra labai sunkus, tai toks pacientas gali būti gydomas ambulatoriškai, kad ligonis galėtų dirbti, skiriami benzodiazepinai, nesukeliantys mieguistumo, raumenų atsipalaidavimo. Svarbi miego korekcija, kai ligonį vargina atkakli nemiga, gali būti skiriami neuroleptikai. Kartu esantys nuotaikos sutrikimai gydomi antidepresantais. Skiriamas organizmą stiprinantys gydymas: vitaminai, smegenų kraujotaką gerinantys preparatai, antioksidantai, kt. Galimos įvairios fizioterapinės procedūros, atsipalaidavimo pratimai, relaksacija, meditacija. Pastaraisiais metais vis didesnę reikšmę įgauna psichoterapinis gydymas, jis nukreiptas nerimo mažinimui, elgesio korekcijai. Taikomos įvairios psichoterapinio gydymo formos.
Natūralus gydymas
Nervingumui, nemigai:
Kankina nemiga? Vakare išgerkite stiklinę šilto pieno su medumi arba stiklinę šilto vandens, kuriame ištirpintas šaukštas medaus. Arba... kitaip pasukite lovą (pasikeis magnetinio lauko veikimas).
Nervus ramina ir miegą gerina džiovintų obuolių žievelių arbata (2 valgomuosius šaukštus žievelių užplikykite stikline vandens). Gerkite po stiklinę ryte ir vakare prieš valgį.
Vonios:
Įlašinkite į vonią (35–36 laipsnių C temperatūros) 3–4 lašus kėnių aliejaus.
Po 100 g sukatžolių ir pelkinių gailių žolių užplikykite 2 l vandens, palikite 2 val. pritraukti, perkoškite ir supilkite į vonią (36–38 laipsnių C temperatūros). Tinka ir nuo radikulito.
Po 100 g barkūnų ir čiobrelių žolių, valerijonų šaknų užplikykite 5 l vandens, palikite 2 val. pritraukti, perkoškite ir supilkite į vonią.
200 g valerijonų šaknų užplikykite 5 l vandens, palikite 3 val. pritraukti, perkoškite ir supilkite į vonią.
200 g pelynų žolių, pipirmėčių lapų, apynių spurgų užplikykite 5 l vandens, palikite 3 val. pritraukti, perkoškite ir supilkite į vonią.
50–100 g pušų pumpurų užplikykite 2 l vandens. Uždengtą indą 30 min. virinkite ant silpnos ugnies, perkoškite ir supilkite į vonią. Tokiu būdu galima paruošti pušų šakelių vonią.
Širdies neurozei, nemigai:
Valerijonų šaknys 20,0 g
Melisų lapai 30,0 g
Paprastųjų kraujažolių žolė 50,0 g
1 valgomąjį šaukštą mišinio užpilkite stikline verdančio vandens, 10 min. pakaitinkite vandens vonelėje, aušinkite 45 min., perkoškite ir gerkite po 0,5 stiklinės 3 kartus per dieną.
Parengta naudojantis J.Vasiliausko knyga „Gamtos vaistinė".
Komplikacijos
Dėl greito fizinio ir psichinio nuovargio sutrinka darbingumas, pablogėja santykiai su artimaisiais, bendradarbiais. Neurastenijai užsitęsus, gali atsirasti hipochondrinė simptomatika – susirūpinimas savo sveikata, baimė, kad sergama kokia nors liga. Gali kilti krizės, kurių metu padažnėja širdies plakimas dusulys, prakaitavimas, kt. Kartais pasikeičia paciento elgesys, ligonis pradeda perdėtai rūpintis savo sveikata, sąmoningai atsisako pareigų, išeinančių už profesinių ribų. Galimi miego sutrikimai, nuotaikos pakitimai, nerimas.
Patarimai ir profilaktika
Raktiniai žodžiai
Neurastenija, Nuovargis, Silpnumas, Išsekimas,
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
2012.04.29
Dar nenužydėjo mums tokie įprasti pirmieji pavasario požymiai - geltonos pienių galvutės. Dauguma mano, kad pienė - visiškai nenaudinga piktžolė, kuri tik suteikia aibę rūpesčių sodininkams ir kurią reikia negailestingai naikinti. Bet…sužinokite daugiau. Daugiau...
2011.08.25
Neurastenijos protrūkis gali mus užklupti po to, kai savaitėmis, mėnesiais ar net metais išnaudodavome energijos daugiau, nei gaudavome. Tačiau to galima išvengti. Čia, kaip ir kovoje su bet kuria kita liga: pati geriausia priemonė yra profilaktika. Daugiau...
2011.06.09
Lėtinio nuovargio sindromas (LNS) tai sekinantis ir komplikuotas sutrikimas, apibūdinamas visišku organizmo išsekimu, kuris neišnyksta pailsėjus ir dar labiau paaštrėja užsiimant fizine bei protine veikla. Daugiau...
2011.05.24
Ar žinote, kad centrinė nervų sistema – tai gyvybės, geros savijautos arba Jūsų problemų šaltinis? O tas problemas padės spręsti natūrali manualinė terapija. Daugiau...
Net patys didžiausi kačių fanai gali nežinoti, kokią gydomąją galią turi katės. Būtent katės, o ne katinai. Pasirodo, pūkuotos numylėtinės yra universalios gydytojos - jos normalizuoja mūsų energetinę apykaitą. Plačiau... Daugiau...
