Miego sutrikimai


Miegas yra nuolat pasikartojanti elgesio ramybės būsena, kai fiziologiškai sumažėja jutiminis budrumas ir nebūna sąmoningų judesių. Tai aktyvus procesas, kurio metu sureguliuojamos organizmo vidinės funkcijos, pasirengiama budrumui, veiklai. Į neorganinių miego sutrikimų grupę įtrauktos:

  • disomnijos: didžiąja dalimi psichogeninės būsenos, kai dėl emocinių prie­žasčių labiausiai sutrinka miego trukmė, kokybė ar laikas;
  • parasomnijos: nenormalūs epizodiniai įvykiai miego metu.

miego sutrikimo SIMPTOMAI

Pasitikrinkite ČIA! Sveikatos testas

Į viršų

Priežastys

Nemiga dažniausiai būna susijusi su nerimu, kai išgyvenama dėl nemalonaus įvykio pasekmių ar nuolat svarstoma, kas atsitiks ateityje. Miegas taip pat sutrinka sergant įvairiomis psichikos ligomis, pvz.: depresija, generalizuotu nerimo sutrikimu, obsesiniu–kompulsiniu sutrikimu ar piktnaudžiaujant psichoaktyviosiomis medžiagomis. Bet kokia somatinė liga, sukelianti diskomfortą, skausmą, pvz.: sąnarių uždegimas, sutrikdo miegą. Įtakos turi įvairūs vaistai, ypač vaistai nuo traukulių, oraliniai kontraceptikai, preparatai, skirti skydliaukės ligoms gydyti, kt. Neigiamai miego trukmę, kokybę veikia nervų sistemos stimuliatoriai, pvz.: kofeinas, nikotinas, kt. Alkoholis labai smarkiai paveikia miego struktūrą – nemiga po ilgalaikio alkoholio vartojimo gali būti labai sunki ir trukti kelias dienas ar savaites. Mieguistumas (hipersomnija) pasitaiko žymiai rečiau nei nemiga. Viena dažniausių priežasčių, sukeliančių mieguistumą, yra miego apnėja (miegant sunku kvėpuoti, pritrūksta oro) ir narkolepsija. Hipersomnija stebima ir kitų psichikos ligų struktūroje: pradinėse depresijos stadijose, esant asmenybės, disociacinių, somatoforminių sutrikimams. Kai kurioms moterims mieguistumas periodiškai kartojasi, tai susiję su menstruaciniu ciklu. Ši būsena išsivysto ir esant lėtiniam neišsimiegojimui, pvz.: studentams, asmenims, dirbantiems naktinį darbą. Miego ir budrumo ciklas sutrinka lakūnams, žmonėms, keliaujantiems per laiko juostas, taip pat, kai nereguliariai einama miegoti ir keliamasi. Naktinio vaikščiojimo (somnambulizmo) atveju randami nedideli neurologiniai pakitimai, vaikščiojimas gali suintensyvėti pervargus, prieš tai neišsimiegojus.

Vaikų miegui gali trukdyti įpročiai, įgyti kūdikystėje, kuomet prabusdavo tam, kad jį pamaitintų arba įprotis miegoti šalia motinos. Vėliau, guldant į lovelę, vaikas jaučia psichologinę traumą. Kita priežastis gali būti psichologinė. Ėjimas miegoti turėtų tapti kasdieniu įprastu ritualu, ir vykti visada tuo pačiu metu. Kelti vaiko nereikia staigiai. Pažadinkite mažylį švelniai. Prabudimas turi būti laipsniškas, leiskite dar kurį laiką pasivolioti lovoje. Vaikai – dideli fantazuotojai, ir bet koks monstras iš filmuko jiems gali tapti realiu pavojumi, trukdančiu normaliam miegui. Taip pat vaikai gali prabusti nuo naktinio košmaro, naktinio siaubo ar naktinio vaikščiojimo. Nuolatiniai košmarai – tai nemalonūs ir gąsdinantys sapnai. Jie pažadina vaiką iš miego, o pabudęs jis prisimena sapno siužetą. Naktinis siaubas – tai labai stiprus siaubo ir panikos išgyvenimas miegant. Naktinio vaikščiojimo priepuoliai prasideda apie penktus gyvenimo metus. Sutrikimo priežastys gali būti rimtos, nuo genetinio polinkio iki epilepsijos. Bet dažniausiai tai ne patologijos, o tik vaiko miego ypatumai.

Į viršų

Ligos eiga

Nemigos atveju pacientai dažniausiai skundžiasi sunkumu užmigti, rečiau - miego kokybe ir ankstyvu prabudimu. Neretai pasitaiko šių simptomų derinys. Tipiškais atvejais nemiga atsiranda padidėjusios gyvenimo įtampos laikotarpiais ir dažniau pasireiškia moterims, vyresnio amžiaus ar turintiems psichologinių sutrikimų arba socialinių-ekonominių problemų žmonėms. Jei nemiga kartojasi, gali atsirasti jos baimė ir susirūpinimas dėl jos padarinių. Tada susidaro užburtas ratas, dar labiau komplikuojantis žmogaus problemas.

Nemiga besiskundžiantys asmenys teigia, kad atėjus metui miegoti jie būna įsitempę, nerimastingi, susirūpinę ir depresiški, dėl to atsiranda ir minčių ant­plūdis: jie mąsto, ar pakankamai gerai išsimiegos, galvoja apie asmenines problemas, sveikatos būklę ar net mirtį. Šią įtampą jie dažnai stengiasi veikti vaistais ar alkoholiu. Nemigos kamuojami asmenys dažnai teigia, jog rytais jaučiasi fiziškai ir psichiškai pavargę; dienos metu jiems būdinga prislėgta nuotaika, pablogėja dėmesys, sunkiau įsimenama, silpnėja motyvacija, didėja susirūpinimas, įtampa, dirglumas, jie susitelkia tik į savo būseną, kinta suvo­kimas, dažnėja regos klaidos, ryškėja paranoidinis mąstymas, "tunelio" simp­tomas, didėja agresija, neviltis, savižudybės rizika. Labai nukenčia nemiga sergančių žmonių gyvenimo kokybė, produktyvumas, dažnas turi darbo pro­blemų, neretai prasideda pravaikštos. Nemiga yra gana pavojinga būklė. Jeigu miegama mažiau negu 4-5 val. per parą, per keletą savaičių gali sutrikti moto­rika ir psichika. Esant ilgalaikei nemigai, depresijos rizika padidėja apie 35 kartus, nemiegojęs žmogus jaučiasi mieguistas, dėl to padidėja nelaimingų atsitikimų, tokie asmenys 2,5 karto dažniau padaro autoavariją, tarp jų dažna priklausomybė nuo vaistų ir alkoholio.

 

Parasomnijos apibūdinamos kaip nepageidaujamas fenomenas, dažniau­siai nustatomas miego metu. Šiuo metu skiriama: 1) prabudimo sutrikimai, pvz., vaikščiojimas miegant, naktinis siaubas, prieblandiniai prabudimai; 2) pereinamieji miego-būdravimo sutrikimai; 3) su PM susijusios parasomnijos; 4) kitos parasomnijos, susijusios su miegu.

Somnambulizmas (lot. somnus - miegas + ambulo - vaikščioju). Somnam­bulizmas, arba lunatizmas (nakvišumas), yra pakitusi sąmonės būsena, ku­rios metu kartu pasireiškia miego ir budrumo būsenoms būdingi fenomenai. Somnambulizmo epizodai yra staigūs: asmuo sėdasi lovoje, veido išraiška be­prasmė, akys pramerktos, jis tarsi nereaguoja į aplinką. Po to gali atsikelti, pradėti vaikščioti po kambarius ar net išeiti į lauką. Vaikšto tarsi apgraibomis, bet kliūčių išvengia. Tipiški somnambulizmo priepuoliai trunka keliasdešimt minučių. Vaikščiodamas žmogus gali valgyti, gerti, kalbėti, groti. Sąmonės, reaktyvumo ir motorinių įgūdžių lygis yra žemas, dėl to kyla didelis pavojus susižeisti. Tačiau dažniausiai asmuo pats arba švelniai padedamas kitų tyliai sugrįžta į lovą· Atsibudęs po somnambulizmo epizodo arba ryte jis paprastai neprisimena nakties įvykių, stebisi kitų pasakojimu apie juos.

Į viršų

Miego sutrikimo medicininis gydymas

Jeigu įmanoma, šalinama miego sutrikimą sukėlusi priežastis, gydomos gretutinės ligos. Pastaruoju metu vis dažniau miego sutrikimams gydyti naudojami benzodiazepinai, jie beveik nesutrikdo miego struktūros, sukelia mažai pašalinių reiškinių. Juos rekomenduojama skirti trumpais kursais, kad nesusiformuotų priklausomybė. Jie greitai rezorbuojasi iš virškinamojo trakto, gerai patenka į smegenis, sekančią dieną pacientai jaučiasi darbingi, žvalūs, pailsėję, manoma, kad naudojant šiuos preparatus neišsivysto pripratimas. Skiriant benzodiazepinus pagyvenusiems asmenims, dozės turėtų būti dvigubai mažesnės. Skiriant preparatą atsižvelgiama į miego sutrikimo klinikines ypatybes, esant depresijai neretai pakanka raminančio antidepresanto paskyrimo vakare. Atsiradus naktiniam vaikščiojimui, naktiniams košmarams, jeigu įmanoma, turėtų būti šalinami emociniais stresai, nedidelės diazepamo dozės palengvina, o kartais ir visai nuima priepuolius.

Psichoterapija gydant nemigą yra  labai svarbi ir veiksminga. Prik­lausomai nuo nemigos priežasčių, taikomos įvairios metodikos, dažniausiai ­elgesio terapija ir kognityvinė terapija. Elgesio terapija remiasi klasikinio sąly­ginio reflekso ugdymu. Dažniausiai naudojamos šios technikos: relaksaciniai metodai, autogeninė treniruotė padeda atsipalaiduoti ir greitina užmigimą; grįžtamasis biologinis ryšys naudojamas operantiniam elgesiui sukurti pa­čiam asmeniui valdant fiziologines funkcijas; sisteminės desensibilizacijos tikslas - teigiamomis asociacijomis skatinti atsigulimo procesą, sukelti atsipa­laidavimą; dirgiklio valdymo metodika siekiama panaikinti neigiamai vei­kiančius miegą dirgiklius; miego režimas skirtas miego veiksmingumui optimizuoti. Kognityvinė terapija padeda suvokti daromas vertinimo klaidas.

Į viršų

Miego sutrikimo natūralus gydymas

Nervingumui, nemigal:

Įlašinkite į vonią (35–36 laipsnių C temperatūros) 3–4 lašus kėnių aliejaus.

Po 100 g sukatžolių ir pelkinių gailių žolių užplikykite 2 l vandens, palikite 2 val. pritraukti, perkoškite ir supilkite į vonią (36–38 laipsnių C temperatūros). Tinka ir nuo radikulito.

Po 100 g barkūnų ir čiobrelių žolių, valerijonų šaknų užplikykite 5 l vandens, palikite 2 val. pritraukti, perkoškite ir supilkite į vonią.

200 g valerijonų šaknų užplikykite 5 l vandens, palikite 3 val. pritraukti, perkoškite ir supilkite į vonią.

200 g pelynų žolių, pipirmėčių lapų, apynių spurgų užplikykite 5 l vandens, palikite 3 val. pritraukti, perkoškite ir supilkite į vonią.

50–100 g pušų pumpurų užplikykite 2 l vandens. Uždengtą indą 30 min. virinkite ant silpnos ugnies, perkoškite ir supilkite į vonią. Tokiu būdu galima paruošti pušų šakelių vonią.

Kankina nemiga? Vakare išgerkite stiklinę šilto pieno su medumi arba stiklinę šilto vandens, kuriame ištirpintas šaukštas medaus. Arba... kitaip pasukite lovą (pasikeis magnetinio lauko veikimas).

Nervus ramina ir miegą gerina džiovintų obuolių žievelių arbata (2 valgomuosius šaukštus žievelių užplikykite stikline vandens). Gerkite po stiklinę ryte ir vakare prieš valgį.

Širdies neurozei, nemigai:

Valerijonų šaknys                20,0 g

Melisų lapai                         30,0 g

Paprastųjų kraujažolių žolė  50,0 g

1 valgomąjį šaukštą mišinio užpilkite stikline verdančio vandens, 10 min. pakaitinkite vandens vonelėje, aušinkite 45 min., perkoškite ir gerkite po 0,5 stiklinės 3 kartus per dieną.

 

Parengta naudojantis J.Vasiliausko knyga „Gamtos vaistinė".

Į viršų

Komplikacijos

Miego sutrikimams užsitęsus, gali sutrikti darbingumas, socialinė adaptacija. Somnambulizmo, narkolepsijos atveju galimos įvairios traumos, nelaimingi atsitikimai. Nustatyta, kad miegui sutrumpėjus iki 6 val. mirštamumas didesnis 13%, iki 5 val. - 20%, iki 4 val. - 40%, dau­giau kaip iki 4 val. - iki 48%.

Į viršų

Patarimai ir profilaktika

Miego sutrikimų profilaktikos ir gydymo požiūriu pirmiausia būtina žinoti bendras miego higienos taisykles, stiprinančias paros ritmą, gerinančias miegą:

  • Miegui labai svarbi aplinka. Miegamasis turi būti tamsus, vėsus ir ramus.
  • Reikia sukurti naktinio miego ritualą.
  • Eiti miegoti kiekvieną naktį tuo pačiu laiku.
  • Nuolat keltis tuo pačiu laiku.
  • Nemiegoti dienos metu - blogėja nakties miegas. Stengtis judėti, prasi­blaškyti. Geras budrumas dieną gerina miegą.
  • Negulėti lovoje nemiegant - per ilgas lepinimasis lovoje trikdo kitos nak­ties miegą ir daro jį paviršutinišką. Lovą naudoti tik miegui ir seksui.
  • Jeigu neužmiegama, reikia atsikelti, pasivaikščioti, išeiti į kitą kambarį.
  • Reguliariai mankštintis. Fizinius pratimus atlikti popietinėmis valando­mis. Nesimankštinti vakare. Nereguliarūs fiziniai pratimai miegui įtakos neturi.
  • Triukšmas kenkia miegui, net jei nuo jo ir nepabundama, o ryte neatsi­menama. Nuolatinis triukšmas veikia lėtai ir pamažu sutrikdo miegą. Galima naudoti ausų kamštukus.
  • Per šiltai miegant miegas blogėja, bet per šaltas oras jo taip pat negerina (kaip manyta anksčiau).
  • Vakare išgėrus kavos, arbatos, vaisvandenių (kurių sudėtyje yra kofeino) sutrikdomas miegas net ir tų žmonių, kurie užmiega vėliau.
  • Net ilgalaikių miego sutrikimų atveju nevartoti migdomųjų nuolat. Retkarčiai išgerti migdomieji veikia stipriau ir mažiau kenkia sveikatai.
  • Alkanas žmogus sunkiau užmiega. Vakare šiek tiek užkandus (tinka šiltas pienas ir jo produktai) užmiegama lengviau.
  • Jeigu žmogus buvo susinervinęs, neramus, išgėręs alkoholio jis užmiega lengviau, bet miegas nebūna pilnavertis, o paryčiais net pablogėja.

Į viršų

Raktiniai žodžiai

Saldaus miego paslaptys, Kaip greitai užmigti, Neužmiegu, Noriu miego, Miegoti, Vaistai nuo nemigos, Miegas, Nemiga, Paros ritmas, Miegas ir širdis, Miego sutrikimai

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Metai vagia miegą
Metai vagia miegą

Kaip kinta miego kokybė, kokios yra miego ligos, kaip jos susijusios su organizmo pokyčiais kalbamės su miego specialiste Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytoja neurologe Raminta Masaitiene. Daugiau...

Atminčiai gerinti – ginkmedis
Atminčiai gerinti – ginkmedis

Ginkmedžio ekstraktas pagerina galvos smegenų kraujotaką bei smegenų ląstelių medžiagų apykaitą, apsaugo nervų ląsteles nuo nepalankių poveikių, be to, mažina kraujo klampumą. Daugiau...

Saldžių sapnų ir sveikatos tenetrikdo knarkimas
Saldžių sapnų ir sveikatos tenetrikdo knarkimas

Apie knarkimo priežastis, pavojų sveikatai ir pagalbą varginamiems šio negalavimo kalbamės su medicinos mokslų daktaru Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Ausų, nosies, gerklės ligų centro vyr. ordinatoriumi otorinolaringologu Dariumi Rauba. Daugiau...

Patarimai nusprendusiems mesti rūkyti
Patarimai nusprendusiems mesti rūkyti

Pasaulinė Sveikatos apsaugos organizacija 1987 metais paskelbė gegužės 31-ąją Pasauline nerūkymo diena. Šią dieną visi rūkantieji skatinami bent vieną dieną nerūkyti, o jei pavyks – tai ir visai mesti šį pomėgį. Kaip tai padaryti, tikimės, kad padės mūsų patarimai. Daugiau...

Užklupo nemiga? Homeopatija gali Jums padėti.
Užklupo nemiga? Homeopatija gali Jums padėti.

Žemiau pateikti nemigą gydantys homeopatiniai preparatai yra patvirtinti JAV gydytojo Dr. Sah kaip efektyvūs. Verta paminėti, kad taikant homeopatinį gydymą nuo nemigos, kiekvienam verčiau pasitarti individualiai, nes tai suteikia daugiau šansų, kad homeopatinis preparatas padės. Daugiau...

Depresijai – 5–HTP
Depresijai – 5–HTP

Daugelis žmonių, norėdami išsikapstyti iš depresijos gniaužtų, vartoja farmacinius vaistus, antidepresantus. Kiti – įvairius pakaitalus, netgi vaistažoles.
Vienas geriausių natūralių pakaitalų yra 5–HTP (5-hidroksitriptofanas). Daugiau...

Vaisiai – vaistai
Vaisiai – vaistai

Pasidairykime po mūsų sodus ir atkreipkime dėmesį į vaisius, kurie ne tik skanūs, bet ir naudingi sveikatai. Vienus jau turime čiupti ir valgyti, kitų dar teks šiek tiek palaukti. Daugiau...

7 pagrindiniai hormonai
7 pagrindiniai hormonai

Apie hormonus parašyta nemažai, tačiau daugelis iki šiol neįsivaizduoja, kad nuo jų kiekio priklauso mūsų sveikata, nuotaika, išvaizda, miegas, apetitas, valia ir net intelektas. Pakalbėkim apie 7 pagrindinius hormonus ir apie tai, kokius simptomus gali sukelti šių medžiagų perteklius arba jų trūkumas. Daugiau...