Miego sutrikimai. Simptomai, priežastys ir eiga

Teksto dydis:


Miegas yra nuolat pasikartojanti elgesio ramybės būsena, kai fiziologiškai sumažėja jutiminis budrumas ir nebūna sąmoningų judesių. Tai aktyvus procesas, kurio metu sureguliuojamos organizmo vidinės funkcijos, pasirengiama budrumui, veiklai. Į neorganinių miego sutrikimų grupę įtrauktos:

  • disomnijos: didžiąja dalimi psichogeninės būsenos, kai dėl emocinių prie­žasčių labiausiai sutrinka miego trukmė, kokybė ar laikas;
  • parasomnijos: nenormalūs epizodiniai įvykiai miego metu.

miego sutrikimo SIMPTOMAI

Pasitikrinkite ČIA! Sveikatos testas

Į viršų

Priežastys

Nemiga dažniausiai būna susijusi su nerimu, kai išgyvenama dėl nemalonaus įvykio pasekmių ar nuolat svarstoma, kas atsitiks ateityje. Miegas taip pat sutrinka sergant įvairiomis psichikos ligomis, pvz.: depresija, generalizuotu nerimo sutrikimu, obsesiniu–kompulsiniu sutrikimu ar piktnaudžiaujant psichoaktyviosiomis medžiagomis. Bet kokia somatinė liga, sukelianti diskomfortą, skausmą, pvz.: sąnarių uždegimas, sutrikdo miegą. Įtakos turi įvairūs vaistai, ypač vaistai nuo traukulių, oraliniai kontraceptikai, preparatai, skirti skydliaukės ligoms gydyti, kt. Neigiamai miego trukmę, kokybę veikia nervų sistemos stimuliatoriai, pvz.: kofeinas, nikotinas, kt. Alkoholis labai smarkiai paveikia miego struktūrą – nemiga po ilgalaikio alkoholio vartojimo gali būti labai sunki ir trukti kelias dienas ar savaites. Mieguistumas (hipersomnija) pasitaiko žymiai rečiau nei nemiga. Viena dažniausių priežasčių, sukeliančių mieguistumą, yra miego apnėja (miegant sunku kvėpuoti, pritrūksta oro) ir narkolepsija. Hipersomnija stebima ir kitų psichikos ligų struktūroje: pradinėse depresijos stadijose, esant asmenybės, disociacinių, somatoforminių sutrikimams. Kai kurioms moterims mieguistumas periodiškai kartojasi, tai susiję su menstruaciniu ciklu. Ši būsena išsivysto ir esant lėtiniam neišsimiegojimui, pvz.: studentams, asmenims, dirbantiems naktinį darbą. Miego ir budrumo ciklas sutrinka lakūnams, žmonėms, keliaujantiems per laiko juostas, taip pat, kai nereguliariai einama miegoti ir keliamasi. Naktinio vaikščiojimo (somnambulizmo) atveju randami nedideli neurologiniai pakitimai, vaikščiojimas gali suintensyvėti pervargus, prieš tai neišsimiegojus.

Vaikų miegui gali trukdyti įpročiai, įgyti kūdikystėje, kuomet prabusdavo tam, kad jį pamaitintų arba įprotis miegoti šalia motinos. Vėliau, guldant į lovelę, vaikas jaučia psichologinę traumą. Kita priežastis gali būti psichologinė. Ėjimas miegoti turėtų tapti kasdieniu įprastu ritualu, ir vykti visada tuo pačiu metu. Kelti vaiko nereikia staigiai. Pažadinkite mažylį švelniai. Prabudimas turi būti laipsniškas, leiskite dar kurį laiką pasivolioti lovoje. Vaikai – dideli fantazuotojai, ir bet koks monstras iš filmuko jiems gali tapti realiu pavojumi, trukdančiu normaliam miegui. Taip pat vaikai gali prabusti nuo naktinio košmaro, naktinio siaubo ar naktinio vaikščiojimo. Nuolatiniai košmarai – tai nemalonūs ir gąsdinantys sapnai. Jie pažadina vaiką iš miego, o pabudęs jis prisimena sapno siužetą. Naktinis siaubas – tai labai stiprus siaubo ir panikos išgyvenimas miegant. Naktinio vaikščiojimo priepuoliai prasideda apie penktus gyvenimo metus. Sutrikimo priežastys gali būti rimtos, nuo genetinio polinkio iki epilepsijos. Bet dažniausiai tai ne patologijos, o tik vaiko miego ypatumai.

Į viršų

Ligos eiga

Nemigos atveju pacientai dažniausiai skundžiasi sunkumu užmigti, rečiau - miego kokybe ir ankstyvu prabudimu. Neretai pasitaiko šių simptomų derinys. Tipiškais atvejais nemiga atsiranda padidėjusios gyvenimo įtampos laikotarpiais ir dažniau pasireiškia moterims, vyresnio amžiaus ar turintiems psichologinių sutrikimų arba socialinių-ekonominių problemų žmonėms. Jei nemiga kartojasi, gali atsirasti jos baimė ir susirūpinimas dėl jos padarinių. Tada susidaro užburtas ratas, dar labiau komplikuojantis žmogaus problemas.

Nemiga besiskundžiantys asmenys teigia, kad atėjus metui miegoti jie būna įsitempę, nerimastingi, susirūpinę ir depresiški, dėl to atsiranda ir minčių ant­plūdis: jie mąsto, ar pakankamai gerai išsimiegos, galvoja apie asmenines problemas, sveikatos būklę ar net mirtį. Šią įtampą jie dažnai stengiasi veikti vaistais ar alkoholiu. Nemigos kamuojami asmenys dažnai teigia, jog rytais jaučiasi fiziškai ir psichiškai pavargę; dienos metu jiems būdinga prislėgta nuotaika, pablogėja dėmesys, sunkiau įsimenama, silpnėja motyvacija, didėja susirūpinimas, įtampa, dirglumas, jie susitelkia tik į savo būseną, kinta suvo­kimas, dažnėja regos klaidos, ryškėja paranoidinis mąstymas, "tunelio" simp­tomas, didėja agresija, neviltis, savižudybės rizika. Labai nukenčia nemiga sergančių žmonių gyvenimo kokybė, produktyvumas, dažnas turi darbo pro­blemų, neretai prasideda pravaikštos. Nemiga yra gana pavojinga būklė. Jeigu miegama mažiau negu 4-5 val. per parą, per keletą savaičių gali sutrikti moto­rika ir psichika. Esant ilgalaikei nemigai, depresijos rizika padidėja apie 35 kartus, nemiegojęs žmogus jaučiasi mieguistas, dėl to padidėja nelaimingų atsitikimų, tokie asmenys 2,5 karto dažniau padaro autoavariją, tarp jų dažna priklausomybė nuo vaistų ir alkoholio.

 

Parasomnijos apibūdinamos kaip nepageidaujamas fenomenas, dažniau­siai nustatomas miego metu. Šiuo metu skiriama: 1) prabudimo sutrikimai, pvz., vaikščiojimas miegant, naktinis siaubas, prieblandiniai prabudimai; 2) pereinamieji miego-būdravimo sutrikimai; 3) su PM susijusios parasomnijos; 4) kitos parasomnijos, susijusios su miegu.

Somnambulizmas (lot. somnus - miegas + ambulo - vaikščioju). Somnam­bulizmas, arba lunatizmas (nakvišumas), yra pakitusi sąmonės būsena, ku­rios metu kartu pasireiškia miego ir budrumo būsenoms būdingi fenomenai. Somnambulizmo epizodai yra staigūs: asmuo sėdasi lovoje, veido išraiška be­prasmė, akys pramerktos, jis tarsi nereaguoja į aplinką. Po to gali atsikelti, pradėti vaikščioti po kambarius ar net išeiti į lauką. Vaikšto tarsi apgraibomis, bet kliūčių išvengia. Tipiški somnambulizmo priepuoliai trunka keliasdešimt minučių. Vaikščiodamas žmogus gali valgyti, gerti, kalbėti, groti. Sąmonės, reaktyvumo ir motorinių įgūdžių lygis yra žemas, dėl to kyla didelis pavojus susižeisti. Tačiau dažniausiai asmuo pats arba švelniai padedamas kitų tyliai sugrįžta į lovą· Atsibudęs po somnambulizmo epizodo arba ryte jis paprastai neprisimena nakties įvykių, stebisi kitų pasakojimu apie juos.

Į viršų

B grupės vitaminai VIVAVIT, 40 kaps.
B grupės vitaminai VIVAVIT, 40 kaps.
-40%
3.57 Eur 5.95 Eur
MELASLEEP,20tabl.
MELASLEEP,20tabl.
-20%
3.67 Eur 4.59 Eur
HYPNOZAN ,20 kapsulių
HYPNOZAN ,20 kapsulių
-20%
5.04 Eur 6.30 Eur

Gydytojai

Psichiatras, Psichoterapeutas

Vilnius

Į viršų