Manija

Siejama su paveldimumu. Suserga 70% identiškų dvynių ir 25% neidentiškų dvynių. Manija sergančiųjų artimieji bendrai turi didesnę tikimybę sirgti įvairiais nuotaikos sutrikimais. Psichologinės teroijos teigia, kad manija tarsi gynybos laikotarpis, kai žmogus ignoruoja savo blogą psichologinę būseną, t.y. depresiją. Remiantis socialiniu požiūriu, manijos epizodus dažniausiai iššaukia stresinės situacijos.

Manijos priepuolis gali prasidėti staiga (per kelias valandas ar paras) ar poūmiai (per kelias savaites). Paprastai prasideda pavasarį, ilgainiui sezoniškumas turi vis mažesnę reikšmę. Priepuolio trukmė įvairi, tačiau dažniausiai jis trunka ilgiau nei vieną savaitę. Išprovokuoti gali išoriniai faktoriai, pvz.: artimo žmogaus mirtis, taip pat gali atsirasti be aiškios priežasties. Atsiranda pakili nuotaika ar, atvirkščiai, piktumas, dirglumas. Paprastai ligonis būna įkyrus, atkaklus, netgi agresyvus. Pervertina savo galimybes, savyje atranda daug naujų sugebėjimų, nori tapti aktoriumi, rašytoju, išgarsėti. Sutrumpėja miego trukmė, neretai pakanka miegoti 2-3val. per naktį, atsikėlęs triukšmauja, trukdo miegoti artimiesiems. Pablogėja dėmesio koncentracija, kiekvienas naujas dalykas patraukia dėmesį. Pagreitėja kalba, šneka be perstojo, neleidžia įsiterpti pašnekovui, todėl gali užkimti gerklė. Padidėja aktyvumas, tačiau jisai būna mažai produktyvus – paprastai, ligoniai pradėję kokį nors darbą, jo neužbaigia, imasi kito. Pagreitėja mąstymas, viena mintis keičia kitą dar nepasibaigus prieš tai buvusiai. Ligoniai atrodo pajaunėję, padidėja apetitas, seksualinis potraukis, moterims sutrinka menstruacijų ciklas. Skiriami keli manijos tipai. Linksma manija, kai klinikoje dominuoja linksmumas, kartais mąstymas pagreitėja tiek, kad tampa nerišlus, judesiai netvarkingi, chaotiški. Piktai manijai būdingas irzlumas, dirglumas, priekabumas, galimi agresijos protrūkiai. Dar skiriama manija be manijos, tada pagreitėja judesiai, tačiau klinikoje nėra stebima linksmumo, pagreitėjusio mąstymo. Sunkiais atvejais gali prisidėti kliedesiai ir haliucinacijos. Liga gali pasireikšti bet kuriame amžiuje, tačiau dažniausiai prasideda apie 15-30 metus. Jeigu klinikoje pasireiškia vien tik manijos, tai priepuoliai paprastai prasideda be jokios priežasties, iš lėto, Periodai tarp priepuolių gali trukti kelis metus, pats priepuolis gali tęstis iki vienerių metų. Išlieka iki ligos buvęs profesinis, intelektualinis lygis.

Manija sergantiems žmonėms yra skiriami nuotaikos stabilizatoriai. Maždaug 80% ličio karbonatas, kuris yra veiksmingas tiek depresijos, tiek manijos metu. Tačiau litis gali turėti labai sunkius ir net mirtinus šalutinius poveikius. Jei šio elemento koncentracija kraujyje viršija leistiną normą, gali prasidėti apsinuodijimas. Požymiai: tremoras, sutrikusi rega, pykinimas, sutrikęs širdies ritmas, širdies smūgis, koma ir kt. Todėl vartojant būtina reguliari gydytojo priežiūra.

Psichologo pagalba manijos atveju yra daugiau antrinė, struktūruojanti. Tam dažniausiai naudojama kognityvinė-elgesio terapija, kuri yra aiškiai nukreipta į tam tikras, konkrečias elgesio sritis. Asmuo gali būti mokomas problemų sprendimo įgūdžių. Manoma, kad tai gali padėti išvengti stresų, kurie iššauktų naujus manijos epizodus. Taip pat labai svarbu sergančiuosius mokyti apie sutrikimo eigą. Tai padeda pasiekti didesnio bendradarbiavimo su sveikatos priežiūros specialistais, ypač vaistų vartojimo stabilumo. Teikiant pagalbą taip pat dirbama ir su šeimomis. Siekiama, kad šeima žinotų apie sergančiojo būseną, jį suprastų ir priimtų.

Ligoniai pervertina savo galimybes, kuria nerealius ateities planus, todėl gali pasielgti neapgalvotai, išprovokuodami nepageidaujamas, neigiamas pasekmes; neracionaliai leidžia pinigus, sukelia seksualinius ekscesus, galimi agresijos protrūkiai. Sutrinka darbingumas, socialinė adaptacija, santykiai su šeimos nariais, aplinkiniais.

Pagrindiniai profilaktikos uždaviniai – tai paūmėjimų perspėjimas ir pagerėjimų pailginimas. Priešlaikinis dozės sumažinimas ar vaisto nutraukimas, kai atrodo, jog būsena tapo normali, sukelia staigų manijos simptomų išaugimą.. Tik stabiliai sumažėjus manijos simptomams, dozę galima pamažu mažinti.

Šeimos nariai turėtų sekti ligos eigą, žinoti manijos gydymo principus, kaip suteikti pagalbą, neutralizuoti neapgalvotų veiksmų pasekmes, pvz.: jei ligonis linkęs priepuolio metu švaistyti pinigus, tikslinga apriboti galimybes disponuoti šeimos biudžetu. Esant reikalui, pasirūpinti paciento guldymu į ligoninę, sekti, kad ligonis reguliariai vartotų vaistus, laikytųsi gydytojo nurodymų ne tik paūmėjimų metu, bet ir būklei pagerėjus.