Distimija. Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas

Teksto dydis:


Distimija yra lengvesnis, ilgiau trunkantis depresijos tipas, kuriuo moterys serga 2-3 kartus dažniau negu vyrai. Distimija diagnozuojama, kai pacientas būna depresiškos nuotaikos mažiausiai 2 metų laikotarpio didžiąją dalį, praktiškai kiekvieną dieną. Viso dvejų metų laikotarpio eigoje nebūna ilgenių nei du mėnesiai periodų be simptomų. Vaikų ir paauglių nuotaika gali būti irzli, o sutrikimas turi trukti mažiausiai vienerius metus. Pacientui identifikuojami du ar daugiau simptomai, žiūrėti.

Ligos eiga

Distimija prasideda nepastebimai, jos klinikinė eiga banguojanti, būna normalios nuotaikos periodai, tačiau jie retai trunka ilgiau kaip du mėnesius. Šiuos nuotaikos sutrikimus pacientai jaučia vidutiniškai 16 metų. Distimija, kaip ir sunkioji depresija, gali būti labai sekinanti, varginanti. Sutrikimas gali prasidėti anksti (t.y. iki 21 metų) ir vėliau.

Kartais ši depresija yra kaina, kurią moka nenorintys depresijos gydytis žmonės, bandantys „būti stiprūs” ir įveikti ją be vaistų: depresijos epizodas, iš pradžių buvęs sunkus ar vidutinio sunkumo, gali virsti lėtine depresijos forma - distimija. Kitais atvejais ši liga prasideda pamažu, nepastebimai arba pasireiškia po artimųjų netekties ar kitų akivaizdžių stresų, t.y. prasideda kaip gedėjimo reakcija ar adaptacijos sutrikimas. 

Distimija sergantys žmonės nesiskundžia bloga nuotaika, liūdesiu, tačiau jie kenčia dėl nuolatinio nuovargio, energijos stokos, viskas jiems yra sunku, reikia pastangų atlikti kasdienius darbus. Mažai kas ar net niekas nedžiugina, jie jaučiasi prislėgti. Jų mąstymas pesimistinis, jie linkę matyti neigiamus gyvenimo aspektus tiek praeityje, tiek ateityje. Dažnai būna padidėjęs dirglumas, irzlumas, piktumas (ypač vyrams) arba jaučiamas per didelis kaltės jausmas (dažniau moterims). Gali varginti nemiga ar padidėjęs mieguistumas. Retai tokie žmonės būna linksmi ir nuoširdžiai juokiasi bei noriai bendrauja, dažniau tampa uždari, nekalbūs. Kaip ir sergant depresija, vieniems žmonėms stipriau pasireiškia vieni, kitiems - kiti simptomai. Nors sergantysis ir labai stengiasi valdytis bei neparodyti savo emocijų, tačiau tai ne visiškai pavyksta. Artimieji sergančiuosius distimija dažniausiai apibūdina kaip niūrius, užsidariusius, be humoro jausmo, pesimistiškus ar piktus žmones. 

Sergant distimija gali savaime keletą savaičių ar net porą mėnesių būklė pagerėti, bet vis vien ši liga sukelia nuolatinę kančią ir diskomfortą. Distimiją galima palyginti su nuolatiniu nestipriu, tačiau varginančiu skausmu. Sergančiajam prislėgta jo būsena gali atrodyti normali, būdinga jo asmenybei: “Aš visada toks buvau”. 


Į viršų

Gydytojai

Psichologas, Medicinos psichologas

Vilnius

Psichiatras, Psichoterapeutas

Vilnius

Psichologas

Vilnius

Į viršų