Distimija

Distimija prasideda nepastebimai, jos klinikinė eiga banguojanti, būna normalios nuotaikos periodai, tačiau jie retai trunka ilgiau kaip du mėnesius. Šiuos nuotaikos sutrikimus pacientai jaučia vidutiniškai 16 metų. Distimija, kaip ir sunkioji depresija, gali būti labai sekinanti, varginanti. Sutrikimas gali prasidėti anksti (t.y. iki 21 metų) ir vėliau.

Kartais ši depresija yra kaina, kurią moka nenorintys depresijos gydytis žmonės, bandantys „būti stiprūs” ir įveikti ją be vaistų: depresijos epizodas, iš pradžių buvęs sunkus ar vidutinio sunkumo, gali virsti lėtine depresijos forma - distimija. Kitais atvejais ši liga prasideda pamažu, nepastebimai arba pasireiškia po artimųjų netekties ar kitų akivaizdžių stresų, t.y. prasideda kaip gedėjimo reakcija ar adaptacijos sutrikimas. 

Distimija sergantys žmonės nesiskundžia bloga nuotaika, liūdesiu, tačiau jie kenčia dėl nuolatinio nuovargio, energijos stokos, viskas jiems yra sunku, reikia pastangų atlikti kasdienius darbus. Mažai kas ar net niekas nedžiugina, jie jaučiasi prislėgti. Jų mąstymas pesimistinis, jie linkę matyti neigiamus gyvenimo aspektus tiek praeityje, tiek ateityje. Dažnai būna padidėjęs dirglumas, irzlumas, piktumas (ypač vyrams) arba jaučiamas per didelis kaltės jausmas (dažniau moterims). Gali varginti nemiga ar padidėjęs mieguistumas. Retai tokie žmonės būna linksmi ir nuoširdžiai juokiasi bei noriai bendrauja, dažniau tampa uždari, nekalbūs. Kaip ir sergant depresija, vieniems žmonėms stipriau pasireiškia vieni, kitiems - kiti simptomai. Nors sergantysis ir labai stengiasi valdytis bei neparodyti savo emocijų, tačiau tai ne visiškai pavyksta. Artimieji sergančiuosius distimija dažniausiai apibūdina kaip niūrius, užsidariusius, be humoro jausmo, pesimistiškus ar piktus žmones. 

Sergant distimija gali savaime keletą savaičių ar net porą mėnesių būklė pagerėti, bet vis vien ši liga sukelia nuolatinę kančią ir diskomfortą. Distimiją galima palyginti su nuolatiniu nestipriu, tačiau varginančiu skausmu. Sergančiajam prislėgta jo būsena gali atrodyti normali, būdinga jo asmenybei: “Aš visada toks buvau”. 

Distimijos diagnostikos kriterijai:

1. Visą dieną depresinė nuotaika mažiausiai dvejus metus (vaikams vienerius metus).

2. Depresijos laikotarpiu turi būti du ar daugiau iš žemiau išvardytų simptomų:

• Padidėjęs ar sumažėjęs apetitas
• Nemiga ar padidėjęs mieguistumas
• Nuovargis, energijos stika
• Savęs nuvertinimas
• Koncentracijos stoka ir sunkumas priimant sprendimus
• Beviltiškumo jausmas.

3. Per dvejus metus laikotarpis be simptomų nebūna ilgiau kaip du mėnesius

4. Nėra sunkiosios depresijos epizodo per pirmuosius mėnesius

5. Anamnezėje nėra duomenų apie praeityje buvusius manijos, hipomanijos ar ciklotimijos sutrikimus

6. Depresijos simptomai nepasireiškia kartu su lėtiniu psichoziniu sutrikimu

7. Simptomai nėra susiję su tiesioginiu fiziologiniu poveikiu piktnaudžiaujant medžiagomis ar sergant somatine liga

8. Dėl simptomų ryškiai sutrinka socialinė, darbinė ir kita svarbi veikla.

Gydymui taikoma psichoterapija bei medikamentinis gydymas antidepresantais. Užsitęsusios distimijos gydymas antidepresantais padeda atstatyti socialines funkcijas, tarpasmeninius ryšius, darbingumą bei pagerina visų gyvenimo kokybės sričių vertinimą.

Širdies neurozei, nemigai:

Valerijonų šaknys                20,0 g

Melisų lapai                         30,0 g

Paprastųjų kraujažolių žolė  50,0 g

1 valgomąjį šaukštą mišinio užpilkite stikline verdančio vandens, 10 min. pakaitinkite vandens vonelėje, aušinkite 45 min., perkoškite ir gerkite po 0,5 stiklinės 3 kartus per dieną.

Kankina nemiga? Vakare išgerkite stiklinę šilto pieno su medumi arba stiklinę šilto vandens, kuriame ištirpintas šaukštas medaus. Arba... kitaip pasukite lovą (pasikeis magnetinio lauko veikimas).

Nervus ramina ir miegą gerina džiovintų obuolių žievelių arbata (2 valgomuosius šaukštus žievelių užplikykite stikline vandens). Gerkite po stiklinę ryte ir vakare prieš valgį.

Nervingumui, nemigal:

Vonios:

Įlašinkite į vonią (35–36 laipsnių C temperatūros) 3–4 lašus kėnių aliejaus.

Po 100 g sukatžolių ir pelkinių gailių žolių užplikykite 2 l vandens, palikite 2 val. pritraukti, perkoškite ir supilkite į vonią (36–38 laipsnių C temperatūros). Tinka ir nuo radikulito.

Po 100 g barkūnų ir čiobrelių žolių, valerijonų šaknų užplikykite 5 l vandens, palikite 2 val. pritraukti, perkoškite ir supilkite į vonią.

200 g valerijonų šaknų užplikykite 5 l vandens, palikite 3 val. pritraukti, perkoškite ir supilkite į vonią.

200 g pelynų žolių, pipirmėčių lapų, apynių spurgų užplikykite 5 l vandens, palikite 3 val. pritraukti, perkoškite ir supilkite į vonią.

50–100 g pušų pumpurų užplikykite 2 l vandens. Uždengtą indą 30 min. virinkite ant silpnos ugnies, perkoškite ir supilkite į vonią. Tokiu būdu galima paruošti pušų šakelių vonią.

Parengta naudojantis J.Vasiliausko knyga „Gamtos vaistinė".