Disociaciniai (konversiniai) sutrikimai. Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas

Teksto dydis:


Disociacija- tai nesąmoningas psichinis procesas, kurio metu suyra mąstymas, asmenybė lyg suskyla į atskiras dalis. Konversijos terminas vartojamas todėl, kad kilę nemalonūs jausmai, psichiniai išgyvenimai virsta (konevrtuojami) įvairiais ligų simptomais, fizine negalia. Atsiranda labai intensyvi klinika, imituojanti bet kokią ligą.

Ligos eiga

Ši liga pasireiškia somatiniais, neurologiniais ir psichiniais simptomais. Ligonio elgesys demonstratyvus, reikalaujantis dėmesio, simptomai tai atsiranda, tai vėl išnyksta. Neretai ligonio artimieji ar draugai serga liga, kurios simptomai primena paciento susirgimą. Gali atsirasti judesių pakitimai: paralyžiai, pastarieji gali būti pilni arba daliniai, kai judesiai susilpnėja, tampa lėti, nėra tikriems paralyžiams būdingų patologinių refleksų, raumenų sunykimo. Kartais atsiranda drebulys, trūkčiojimai, ritmiški galvos, liemens judesiai, miegant jie išnyksta. Sutrinka jutimai, dažniausiai rankose, kojose, neatitinka nervų sistemos inervacijos zonų. Paprastai judesių ir jutimų sutrikimai pasireiškia kartu. Dažnai stebimas abejingumas savo ligai. Gali sutrikti atmintis, nors pacientas pamiršta svarbius praeities įvykius, tačiau atminties apimtis būna per didelė, kad sutrikimus būtų galima paaiškinti nuovargiu ar užmaršumu. Sutrinka kalba, ligonis nebegali garsiai pratarti nė žodžio, tačiau dažnai gali kalbėti pašnibždomis. Galimas dalinis ar pilnas aklumas. Kartais atsiranda traukuliai, primenantys epilepsijos priepuolį. Jis išsivysto staiga, tuo metu ligonis plėšia nuo savęs rūbus, griežia dantimis, voliojasi ant grindų, verkia, gali išsiriesti lanku, tačiau nesusižeidžia. Simptomai suintensyvėja, kai ligonis yra stebimas, išlieka vyzdžių reakcija į šviesą, skausmo jutimas. Gali sutrikti eisena, nors išlieka aktyvūs judesiai, raumenų tonusas, tačiau ligonis negali vaikščioti. Vystosi vegetacinė simptomatika: pykinimas, vėmimas, dažnas širdies plakimas, gerklės raumenų spazmas, kt. Ligonį gali ištikti stuporas t. y. viso kūno sustingimas – pacientas nekalba, guli nejudėdamas, ši būsena vystosi pamažu, jai būdinga užsitęsusi eiga. Kartais sutrinka sąmonė ir ligonis pats to nesuprasdamas atlieka betikslius, tačiau išoriškai tikslingus veiksmus, pvz.: keliauja iš namų, darbo į emociškai jam svarbią vietovę, vėliau savo veiksmų neprisimena. Gali išsivystyti būsenos, kai ligonis negali atsakyti į pačius elementariausius klausimus, atlikti pačio paprasčiausio veiksmo, pvz.: paprašius uždegti degtuką, braukia jį priešingu galu. Gali pasireikšti suaugusio žmogaus psichikos neatitinkantis elgesys, pasireiškiantis vaikiškomis manieromis, elgesiu, žaidžia su žaislais, verkia, aplinkinius vadina dėdėmis ir tetomis, išlieka atskiri suaugusio žmogaus elgesio elementai. Labai retai, tačiau pasitaiko, kai viename individe egzistuoja dvi ar daugiau asmenybių, įvairiais laiko momentais pasireiškia tik viena. Kiekvienai šių asmenybių būdingi savi prisiminimai, elgesys, pomėgiai, jos nežino apie kitos egzistavimą Šia liga moterys serga 2-5 kartus dažniau nei vyrai. Liga gali atsirasti bet kuriame amžiuje, tačiau dažniau pasitaiko paaugliams, jauniems žmonėms, žemesnio socialinio sluoksnio atstovams, kaimo gyventojams, mažiau išsilavinusiems žmonėms. Susirgimas gali trukti trumpai ir išnykti staiga, be gydymo. Kartais trunka ilgiau, net kelis metus. Jeigu simptomatika trunka ilgai ar sutrikimas išsivystė pakartotinai, tai gydymas būna sudėtingesnis.

Į viršų

Gydytojai

Psichiatras, Psichoterapeutas

Vilnius

Psichologas, Medicinos psichologas

Vilnius

Į viršų