Depresija. Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas

Teksto dydis:


Depresija – tai įvairių vidinių ir išorinių priežasčių sąlygotas psichikos sutrikimų simptomų derinys, kurių pagrindas yra prislėgta nuotaika, malonumo jausmo praradimas  bei aktyvumo sumažėjimas.  Šių bei juos lydinčių simptomų derinys turi tęstis ne mažiau kaip vieną mėnesį. Taigi, psichiatriniu požiūriu depresija – tai ne vien tik prislėgta nuotaika ar trumpalaikiai nuotaikos pablogėjimai po nemalonių gyvenimo įvykių. Taip pat depresija negalima laikyti nerimo sutrikimų, panikos atakų, nors šių sutrikimų gydymas yra panašus į depresijos.

Priežastys

Depresijai išsivystyti svarbios yra vidinės ir išorinės priežastys. Manoma, kad depresiją sukelia paveldėtas smegenų veiklos biocheminis sutrikimas.

Svarbūs depresijos mechanizme yra neuromediatoriai (medžiagos, atsakingos už signalų perdavimą smegenyse) serotoninas, noradrenalinas ir kiti.

Depresijai atsirasti rizika padidėja sergant sunkiomis somatinėmis ligomis, ištikus psichologinei traumai, esant hormonų kiekio kraujyje svyravimams (menstruacinio ciklo metu, klimakteriniu laikotarpiu, po gimdymo). Taip pat svarbūs depresijos rizikos faktoriai yra nesaikingas alkoholio vartojimas, piknaudžiavimas mediciniais preparatais, įtampa darbe, moksluose, ar kitoje socialinėje aplinkoje. Dažniau serga pirmos eilės jau sergančiųjų ar anksčiau sirgusių depresiniais sutrikimais pacientų giminaičiai. Pacientams jau sirgusiems didžiosios depresijos epizodu yra didesnė rizika pasikartojanties depresjijos epizodams.

Į viršų