Depresija. Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas

Teksto dydis:


Depresija – tai įvairių vidinių ir išorinių priežasčių sąlygotas psichikos sutrikimų simptomų derinys, kurių pagrindas yra prislėgta nuotaika, malonumo jausmo praradimas  bei aktyvumo sumažėjimas.  Šių bei juos lydinčių simptomų derinys turi tęstis ne mažiau kaip vieną mėnesį. Taigi, psichiatriniu požiūriu depresija – tai ne vien tik prislėgta nuotaika ar trumpalaikiai nuotaikos pablogėjimai po nemalonių gyvenimo įvykių. Taip pat depresija negalima laikyti nerimo sutrikimų, panikos atakų, nors šių sutrikimų gydymas yra panašus į depresijos.

Ligos eiga

Depresinis sutrikimas diagnozuojamas tada, kai ne trumpiau nei dvi savaites trunka prislėgta, liūdna nuotaika, būna energijos stoka, apatija.

Taip pat pasireiškia ir lydintys simptomai: interesų susiaurėjimas, malonumo pojūčio praradimas, miego sutrikimai (dažnai sunku užmigti vakare, atsikelti ryte, žmogus nesijaučia pailsėjęs, būna mieguistas dieną), nerimas, dėmesio sutrikimai, kaltės, pesimizmo ir savęs nuvertinimo jausmai, nuolatinis nuovargis, sutrikęs apetitas ir kūno svorio pokyčiai.

Esant depresija, gali būti mintys apie savižudybę arba jau buvę mėginimai nusižudyti.

Depresija sutrikdo įprastą kasdieninę veiklą. Depresijos apimtas žmogus nenori nieko veikti, nenori bendrauti, šalinasi žmonių, esant sunkiai būklei gali nesikelti iš lovos, nebesugeba savimi pasirūpinti, apsileidžia, nebeatlieka įprastų buities darbų, negali susikaupti ir atlikti įprasto darbo.

Depresijos epizodas gali būti lengvas, vidutinis ir sunkus. Kuo daugiau simptomų, kuo jie sunkesni ir labiau sutrikdo įprastą kasdieninę veiklą, tuo sunkesnė depresija.

Sunkios depresijos atveju, gali pasireikšti psichozės simptomai, atsirasti kliedesių (kaltės, savęs nuvertinimo, persekiojimo ir kt.) bei haliucinacijų, dažniausiai klausos.

Depresija gali prasidėti bet kuriame amžiuje, dažniausiai tarp 20 ir 45 metų.

Negydomas depresijos epizodas vidutiniškai gali tęstis iki 6 mėn. 60% pacientų po pirmo depresijos epizodo išsivysto ir antras.

Kai depresijos simptomai praeina, paciento savijauta tampa tokia, kokia buvo prieš ligą.

Kartais depresijos simptomai būna išreikšti du ar daugiau metų (lėtinė depresija).

Kai kuriems pacientams vėliau gali išsivystyti manijos epizodas (žr. Bipolinis afektinis sutrikimas). Kartu su depresija gali pasireikšti nerimo sutrikimai, priklausomybė nuo alkoholio ir narkotikų bei valgymo sutrikimai.

Prislėgta nuotaika, liūdesys, „gyvenimo pilkumas“, neaiškaus ilgesio jausmas. Kartais tas jausmas jaučiamas krūtinėje. Sergant tam tikro tipo depresija pagrindinis nemalonus pojūtis dažnai apibūdinamas kaip „tuštumos jausmo“  išgyvenimas.

Malonumo jausmo praradimas. Malonumo nebeteikia ta veikla, kuri seniau būdavo maloni.

Energijos, fizinio ir psichinio aktyvumo netekimas. Žmogus jaučiasi nuolat pavargęs, „nekyla rankos“ veiklai.

Nemiga: sunku užmigti, anksti prabundama, miegas yra negilus

Dirglumas, jautrumas emocinę įtampą keliančioms situacijoms

Vengiama bendrauti

Fizinio ir/ar psichinio „užslopinimo“ pojūtis arba , priešingai, nerimo epizodai

Kritęs savęs vertinimas, nuolatinis kaltės jausmas

 Sunku susikaupti veiklai

Pesimistinis ateities įsivaizdavimas

Polinkis save žaloti, mintys apie savižudybę

Apetito netekimas, svorio kritimas

Potraukis svaigintis alkoholiu ar narkotikais, taip siekiant „atsijungti“

Įvairūs nemalonūs pojūčiai kūne, kurių priežastis lieka neaiški ir po išsamaus medicininio ištyrimo.

Į viršų