Depresija

Depresijai išsivystyti svarbios yra vidinės ir išorinės priežastys. Manoma, kad depresiją sukelia paveldėtas smegenų veiklos biocheminis sutrikimas.

Svarbūs depresijos mechanizme yra neuromediatoriai (medžiagos, atsakingos už signalų perdavimą smegenyse) serotoninas, noradrenalinas ir kiti.

Depresijai atsirasti rizika padidėja sergant sunkiomis somatinėmis ligomis, ištikus psichologinei traumai, esant hormonų kiekio kraujyje svyravimams (menstruacinio ciklo metu, klimakteriniu laikotarpiu, po gimdymo). Taip pat svarbūs depresijos rizikos faktoriai yra nesaikingas alkoholio vartojimas, piknaudžiavimas mediciniais preparatais, įtampa darbe, moksluose, ar kitoje socialinėje aplinkoje. Dažniau serga pirmos eilės jau sergančiųjų ar anksčiau sirgusių depresiniais sutrikimais pacientų giminaičiai. Pacientams jau sirgusiems didžiosios depresijos epizodu yra didesnė rizika pasikartojanties depresjijos epizodams.

Depresinis sutrikimas diagnozuojamas tada, kai ne trumpiau nei dvi savaites trunka prislėgta, liūdna nuotaika, būna energijos stoka, apatija.

Taip pat pasireiškia ir lydintys simptomai: interesų susiaurėjimas, malonumo pojūčio praradimas, miego sutrikimai (dažnai sunku užmigti vakare, atsikelti ryte, žmogus nesijaučia pailsėjęs, būna mieguistas dieną), nerimas, dėmesio sutrikimai, kaltės, pesimizmo ir savęs nuvertinimo jausmai, nuolatinis nuovargis, sutrikęs apetitas ir kūno svorio pokyčiai.

Esant depresija, gali būti mintys apie savižudybę arba jau buvę mėginimai nusižudyti.

Depresija sutrikdo įprastą kasdieninę veiklą. Depresijos apimtas žmogus nenori nieko veikti, nenori bendrauti, šalinasi žmonių, esant sunkiai būklei gali nesikelti iš lovos, nebesugeba savimi pasirūpinti, apsileidžia, nebeatlieka įprastų buities darbų, negali susikaupti ir atlikti įprasto darbo.

Depresijos epizodas gali būti lengvas, vidutinis ir sunkus. Kuo daugiau simptomų, kuo jie sunkesni ir labiau sutrikdo įprastą kasdieninę veiklą, tuo sunkesnė depresija.

Sunkios depresijos atveju, gali pasireikšti psichozės simptomai, atsirasti kliedesių (kaltės, savęs nuvertinimo, persekiojimo ir kt.) bei haliucinacijų, dažniausiai klausos.

Depresija gali prasidėti bet kuriame amžiuje, dažniausiai tarp 20 ir 45 metų.

Negydomas depresijos epizodas vidutiniškai gali tęstis iki 6 mėn. 60% pacientų po pirmo depresijos epizodo išsivysto ir antras.

Kai depresijos simptomai praeina, paciento savijauta tampa tokia, kokia buvo prieš ligą.

Kartais depresijos simptomai būna išreikšti du ar daugiau metų (lėtinė depresija).

Kai kuriems pacientams vėliau gali išsivystyti manijos epizodas (žr. Bipolinis afektinis sutrikimas). Kartu su depresija gali pasireikšti nerimo sutrikimai, priklausomybė nuo alkoholio ir narkotikų bei valgymo sutrikimai.

Prislėgta nuotaika, liūdesys, „gyvenimo pilkumas“, neaiškaus ilgesio jausmas. Kartais tas jausmas jaučiamas krūtinėje. Sergant tam tikro tipo depresija pagrindinis nemalonus pojūtis dažnai apibūdinamas kaip „tuštumos jausmo“  išgyvenimas.

Malonumo jausmo praradimas. Malonumo nebeteikia ta veikla, kuri seniau būdavo maloni.

Energijos, fizinio ir psichinio aktyvumo netekimas. Žmogus jaučiasi nuolat pavargęs, „nekyla rankos“ veiklai.

Nemiga: sunku užmigti, anksti prabundama, miegas yra negilus

Dirglumas, jautrumas emocinę įtampą keliančioms situacijoms

Vengiama bendrauti

Fizinio ir/ar psichinio „užslopinimo“ pojūtis arba , priešingai, nerimo epizodai

Kritęs savęs vertinimas, nuolatinis kaltės jausmas

 Sunku susikaupti veiklai

Pesimistinis ateities įsivaizdavimas

Polinkis save žaloti, mintys apie savižudybę

Apetito netekimas, svorio kritimas

Potraukis svaigintis alkoholiu ar narkotikais, taip siekiant „atsijungti“

Įvairūs nemalonūs pojūčiai kūne, kurių priežastis lieka neaiški ir po išsamaus medicininio ištyrimo.

Gydytojas simptomų išreikštumą vertinta pagal tam tikras skales, todėl pacientui gali tekti jas užpildyti.

Tyrimai atliekami, norint atmesti kitas ligas (cukrinį diabetą, AIDS, insultą, miokardo infarktą ir kt.), kurių metu pasireiškia depresija.

Depresijos gydymo metodas parenkamas atsižvelgiant į ligos sunkumą, jos eigos ypatumus, vyraujančius simptomus. Pastaruoju metu daugiausia dėmesio skiriama medikamentiniam depresijos gydymui antidepresantais (AD), greta jo taip pat reikėtų paminėti ir kitus metodus, tai:

Psichoterapija.
Elektroimpulsų terapija (EIT).
Transkranialinė magnetinė stimuliacija (TMS).
Šviesos terapija (fototerapija).
Miego deprivacija (gydymas nemiga).
Fiziniai pratimai.
Relaksacinio kvėpavimo technika (RKT).

Antidepresantai (AD)
Jų skiriama pacientams, sergantiems lengva, vidutine ir sunkia depresija. Išskiriamos grupės:  Triciklių antidepresantų (TCA) (pvz., amitriptilinas, nortriptilinas, imipraminas, doksepinas) grupė gerai ištirta, žinomas jos veiksmingumas, teigiamos ir neigiamos savybės. Tai palyginti pigūs vaistai, todėl lengviau prieinami, tačiau jų vartojant dažnai pasireiškia nemalonių šalutinių poveikių (burnos džiūvimas, mieguistumas, vidurių užkietėjimas, svorio priaugimas, sąveika su kitais vaistais ir kt.), dėl to dalis ligonių nutraukia gydymą.

Selektyvieji serotonino reabsorbcijos inhibitoriai (SSRI) - citalopramas, fluoksetinas, fluvoksaminas, paroksetinas, sertralinas yra sąlyginai nauja AD grupė, veiksmingai šalinanti depresijos simptomus. Šios grupės vaistų paprasta vartoti (vieną kartą per dieną), be to, jie saugūs perdozavus (platus terapinis indeksas). SSRI šalutiniai poveikiai nestiprūs ir mažiau varginantys. Dėl savo privalumų jie tapo populiariais medikamentais gydant depresiją ambulatoriškai.

NARI - noradrenalino reabsorbcijos inhibitoriai, pasižymintys selektyvumu noradrenalinui (pvav.: reboksetinas).

SNRI - slopinantys serotonino ir noradrenalino reabsorbciją (pav.: venlafaksinas).

NDRI - noradrenalino ir dopamino reabsorbcijos inhibitoriai (pav.: buproprionas).

NaSSA - noradrenerginis ir specifinis serotonerginis antidepresantas (pav.: mirtazapinas).

Visi minėti AD panašiai veiksmingai gydo depresiją, tačiau skiriasi jų veikimo spektras (vieni labiau tinka esant nemigai, nerimui, kiti, atvirkščiai - kai vargina mieguistumas, energijos stoka). Be to, skiriasi AD nepageidaujami poveikiai bei jų sunkumas, tai labai dažnai ir lemia antidepresanto pasirinkimą. Kurį vaistą pasirinkti konkrečiu atveju, sprendžia gydantis gydytojas.

Nervingumui, nemigal:

Įlašinkite į vonią (35–36 laipsnių C temperatūros) 3–4 lašus kėnių aliejaus.

Po 100 g sukatžolių ir pelkinių gailių žolių užplikykite 2 l vandens, palikite 2 val. pritraukti, perkoškite ir supilkite į vonią (36–38 laipsnių C temperatūros). Tinka ir nuo radikulito.

Po 100 g barkūnų ir čiobrelių žolių, valerijonų šaknų užplikykite 5 l vandens, palikite 2 val. pritraukti, perkoškite ir supilkite į vonią.

200 g valerijonų šaknų užplikykite 5 l vandens, palikite 3 val. pritraukti, perkoškite ir supilkite į vonią.

200 g pelynų žolių, pipirmėčių lapų, apynių spurgų užplikykite 5 l vandens, palikite 3 val. pritraukti, perkoškite ir supilkite į vonią.

50–100 g pušų pumpurų užplikykite 2 l vandens. Uždengtą indą 30 min. virinkite ant silpnos ugnies, perkoškite ir supilkite į vonią. Tokiu būdu galima paruošti pušų šakelių vonią.

Kankina nemiga? Vakare išgerkite stiklinę šilto pieno su medumi arba stiklinę šilto vandens, kuriame ištirpintas šaukštas medaus. Arba... kitaip pasukite lovą (pasikeis magnetinio lauko veikimas).

Nervus ramina ir miegą gerina džiovintų obuolių žievelių arbata (2 valgomuosius šaukštus žievelių užplikykite stikline vandens). Gerkite po stiklinę ryte ir vakare prieš valgį.

Širdies neurozei, nemigai:

Valerijonų šaknys                20,0 g

Melisų lapai                         30,0 g

Paprastųjų kraujažolių žolė  50,0 g

1 valgomąjį šaukštą mišinio užpilkite stikline verdančio vandens, 10 min. pakaitinkite vandens vonelėje, aušinkite 45 min., perkoškite ir gerkite po 0,5 stiklinės 3 kartus per dieną.

Parengta naudojantis J.Vasiliausko knyga „Gamtos vaistinė".