Bulimija

Priežastys, sąlygojančios šį susirgimą, panašios kaip ir sergant nervine anoreksija. Įtakos turi santykių sutrikimai su tėvais ankstyvojoje vaikystėje, įvairios stresinės situacijos, ypač didelę reikšmę turinčios brendimo laikotarpiu, kai padidėja viso organizmo jautrumas. Sutrinka medžiagų, atsakingų už alkį ir sotumą apykaita, sumažėja riebumo ir saldumo pojūtis. Be to, sergant nervine bulimija, gerokai dažnesni nuotaikos sutrikimai, asmenybės pakitimai, piktnaudžiavimas alkoholiu ir narkotikais. Didelę svarbą turi šiuolaikinės visuomenės peršami grožio standartai – sekdamos šiais pavyzdžiais paauglės pradeda laikyti save storomis, laikosi dietos badauja.

Dažniausiai šia liga serga paauglės mergaitės. Nervinė bulimija gali išsivystyti po dietos, o taip pat ir po nervinės anoreksijos. Nuolatinis susirūpinimas valgymu ir nenugalimas potraukis valgyti. Būdingi persivalgymo epizodai, kai per trumpą laiką suvalgomas didelis maisto kiekis.

Pacientas stengiasi priešintis “storinančiam” persivalgymo poveikiui (sukelia vėmimą, piktnaudžiauja vidurius laisvinančiais preparatais, badauja, naudoja vaistus - slopinančius apetitą, skydliaukės preparatus ir diuretikus).

Būdinga liguista baimė nutukti, taigi, asmuo nustato sau griežtą svorio ribą, esančią daug žemiau normalaus kūno svorio. Esamas svoris optimalus arba normalus.

Persivalgymo priepuoliai ir svorį mažinantis elgesys kartojasi mažiausiai 2 kartus per savaitę 3 mėnesių laikotarpyje.

Svarbu:

1. Reguliarus svorio registravimas, kad būtų nustatyti kūno masės svyravimai.
2. Reguliaraus valgymo suformavimas.
3. Pacientų mokymas.

Pirmiausia reiktų koncentruotis į reguliaraus valgymo įdiegimą. Turėtų būti 3 pagrindiniai valgymai ir 2-3 užkandžiai, tarp valgymų ne mažesnis kaip 2,5-3 valandų periodas, bet ne ilgesnis kaip 4-6 val. Valgymo laikas turi būti griežtai nustatytas, pacientas turi žinoti, kada valgys kitą kartą. Sudarytas tvarkaraštis turi būti patogus pacientui, atitikti kasdienę veiklą ir neretai sudarytas atskirai savaitgaliams. Reiktų paskatinti pacientą vengti skirstyti maisto produktus į “gerus” ir “blogus”,  skaičiuoti kalorijas. Pacientai dažnai klausia, kokį maisto kiekį jie turėtų suvalgyti. Kadangi jų alkio ir sotumo jausmai yra sutrikę, pradžioje nereikėtų jais vadovautis pradedant ir baigiant valgyti, todėl nurodomas tikslus maisto kiekis, suvalgomas kiekvieno valgymo metu.

Elektrolitų disbalansas, galintis sąlygoti širdies ritmo sutrikimus, širdies sustojimą bei mirtį. Elektrolitų disbalansą sukelia dehidratacija, kalio bei natrio praradimas iš organizmo po vėmimo.

Stemplės uždegimas ir plyšimai dėl dažno vėmimo.

Dantų kariesas ir dėmės nuo skrandžio sulčių, į burnos ertmę patenkančių po dažno vėmimo. Dantų emalio erozija.

Chroniško nereguliarūs skrandžio judesiai bei vidurių užkietėjimas kaip dažno laisvinančiųjų preparatų vartojimo pasekmė.

Skrandžio plyšimai – reta, bet galima persivalgymų pasekmė.

Nesilaikykite pernelyg griežtų dietų, esant antsvoriui, kūno masę mažinkite pamažu. Iškilus neaiškumams pasikonsultuokite su specialistu.

Laikytis gydytojo nurodymų, lankytis pas psichoterapeutą.