Anoreksija. Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas

Teksto dydis:


Nervinė anoreksija (anorexia nervosa) – tai psichinis sutrikimas, kai pacientas sąmoningai sumažina ir/ar palaiko mažą kūno svorį.

Nervinė anoreksija pasireiškia patologiška baime pastorėti, nepasitenkinimu savo kūno išvaizda ir siekimu ją pagerinti badaujant, piktnaudžiaujant šlapimą varančiais, vidurius laisvinančiais, apetitą slopinančiais bei vėmimą skatinančiais vaistais ar mankštinantis iki išsekimo.

Liga dažnai kamuoja į depresiją linkusius asmenis, kurie kelia sau sunkiai įgyvendinamus tikslus, dėl ko liga kartojasi. Anoreksija sergantys asmenys pastoviai domisi dietomis, slepia savo valgymo įpročius, tėvams ir draugams sako, įtikinėja, kad valgo normaliai.

Tai vienintelis iš psichinio pobūdžio sutrikimų, pasižymintis tokia galybe somatinių simptomų: randama virškinimo, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo, lyties sistemų pakenkimų, kurie atsiranda dėl bendro organizmo išsekimo.

Medicininis gydymas

Paprastai ambulatoriškai gydomi pacientai, kurių KMI ne mažesnis nei 16. Pagrindiniai nervinės anoreksijos dietinio gydymo tikslai yra:

  • koreguoti sutrikusį požiūrį į maistą;
  • sumažinti mitybos pakeitimo baimę;
  • suformuoti tinkamus valgymo įgūdžius;
  • užtikrinti pakankamą maisto kiekio suvartojimą;
  • pasiekti normalų kūno svorį ir jį palaikyti.

Normalaus valgymo suformavimas yra svarbus žingsnis gydant valgymo sutrikimus. Gydymo pradžioje skiriama 1500 kcal per dieną, kas savaitę pridedama po 200-300 kcal, kad užtikrintume svorio augimą. Paprastai pacientai turi gauti 2500-3000 kcal per dieną, atsižvelgiant į fizinį aktyvumą. Svorio augimas turėtų būti 0,5-1 kg per savaitę. Jei svoris nedidėja, pridedama 200 kcal per dieną, jei mažėja – 500 kcal per dieną. 500 kcal padidinimas yra maksimali riba, kiek pacientas gali toleruoti. Pasiekus reikiamą svorį, apie metus išlieka padidėjęs energijos poreikis. Kai pasiekiamas reikiamas svoris, po truputį mažinamas suvartojamos energijos kiekis iki 50 kcal/kg per dieną. Toks suvartojamų kilokalorijų kiekis išlaikomas apie metus, po metų mažinama iki 30 kcal/kg per dieną. Nepaisant pasirašyto susitarimo dėl svorio augimo ir mitybos plano laikymosi, pacientai neretai pirmomis gydymosi savaitėmis meta svorį. Kelias savaites besitęsiantis svorio mažėjimas neturi būti toleruojamas. Tokiu atveju ribojamas fizinis aktyvumas, didinamas suvalgomo maisto kiekis, esant reikalui, skiriamas lovos režimas. Pacientai negali vadovautis savo alkio ir sotumo jausmais, nes jie yra sutrikę. Jam griežtai nurodoma, kiek kalorijų per dieną jis turi suvartoti, kad jo svoris didėtų. Kokio maisto ir kiek kartų per dieną valgyti, ligoniai gali pasirinkti patys. Kartu su pacientu sudaromas individualus mitybos planas. Plane tiksliai nurodoma, kada, kokio maisto ir kokį jo kiekį pacientas turi suvalgyti. Maisto kiekis nurodomas ligoniui prieinamais matavimo vienetais (t.y. šaukštais, puodeliais ir pan.), reikėtų paskatinti pacientą liautis sverti maistą ir skaičiuoti kalorijas. Tai leidžia pacientui susigrąžinti kontrolės ir pastovumo jausmą, be poreikio skaičiuoti kalorijas, sverti maistą ir pan. Pacientai privalo pildyti maitinimosi dienoraštį, kuriame po kiekvieno valgymo užrašo, kada, kur valgė, kokį maistą ir jo kiekį, mintis ir jausmus po valgio.

Į viršų

Gydytojai

Psichiatras, Psichoterapeutas

Vilnius

Psichologas, Medicinos psichologas

Vilnius

Į viršų