Nervinė anoreksija (anorexia nervosa) – tai psichinis sutrikimas, kai pacientas sąmoningai sumažina ir/ar palaiko mažą kūno svorį.
Nervinė anoreksija pasireiškia patologiška baime pastorėti, nepasitenkinimu savo kūno išvaizda ir siekimu ją pagerinti badaujant, piktnaudžiaujant šlapimą varančiais, vidurius laisvinančiais, apetitą slopinančiais bei vėmimą skatinančiais vaistais ar mankštinantis iki išsekimo.
Liga dažnai kamuoja į depresiją linkusius asmenis, kurie kelia sau sunkiai įgyvendinamus tikslus, dėl ko liga kartojasi. Anoreksija sergantys asmenys pastoviai domisi dietomis, slepia savo valgymo įpročius, tėvams ir draugams sako, įtikinėja, kad valgo normaliai.
Tai vienintelis iš psichinio pobūdžio sutrikimų, pasižymintis tokia galybe somatinių simptomų: randama virškinimo, širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo, lyties sistemų pakenkimų, kurie atsiranda dėl bendro organizmo išsekimo.
Priežastys
Šios ligos išsivystymui reikšmės turi daug faktorių. Viena priežasčių gali būti sutrikę šeimos narių tarpusavio santykiai, vengimas spręsti iškilusius konfliktus ar, atvirkščiai, įkyrus kišamasis į kitų šeimos narių reikalus. Neretai tokiose šeimose motina dominuojanti, agresyvi, o tėvas pasyvus, linkęs nusileisti. Kitos teorijos teigia, kad, sergant šia liga, sutrinka savo kūno suvokimas, nenorima pripažinti išsekimo, silpnumo, bado. Įtakos ligos atsiradimui gali turėti įvairios stresinės situacijos, konfliktai, tokios charakterio savybės kaip užsispyrimas, pedantiškumas, neryžtingumas, pernelyg didelis prisirišimas prie motinos. Manoma, kad sergant nervine anoreksija sutrinka hormonų, medžiagų, kontroliuojančių norą valgyti, apykaita. Didelę įtaką turi ir žiniasklaidos priemonės, propaguojančioms realybės neatitinkančius grožio standartus, įvairias dietas. Sudaromas įspūdis, kad tik liekna moteris gali tikėtis pasisekimo ir laimės.
Ligos eiga
Šis susirgimas pasireiškia paauglėms mergaitėms, jaunoms moterims, rečiau pasitaiko paauglių berniukų, vyrų tarpe. Nervine anoreksija paprastai susergama po ilgiau ar trumpiau trukusios dietos. Šie pacientai jaučia nuolatinę svorio padidėjimo ir nutukimo baimę. Tikrina, ar nepastorėjo, įdėmiai save apžiūrinėja veidrodyje. Visokiausiais būdais mėgina slėpti nuo aplinkinių, o ypač nuo tėvų, savo elgesį. Stengiasi maitintis atskirai, o jeigu nepavyksta, imasi visokių gudrybių: nepastebimai perdeda maistą iš vienos lėkštės į kitą, išspjauna jau sukramtytą maistą ar atiduoda jį specialiai tam įsigytam šuniui ir pan. Vengiama maisto, nuo kurio galima „sustorėti” (sviesto, grietinės, miltinių patiekalų, kt.). Išstudijuoja kiekvieno produkto maistingumą, tiksliai apskaičiuoja kalorijas. Mėgsta gaminti valgyti, žino daug receptų, kepa tortus, jais vaišina kitus šeimos narius. Atlieka įvairius fizinius pratimus, neretai pagal savo susigalvotą sistemą. Neretai sukelia dirbtinį vėmimą, vartoja laisvinamuosius vaistus, diuretikus, kitas organizmą valančias priemones. Tačiau net ir netekę daug svorio, nebūna patenkinti savo išvaizda. Mergaitėms ilgainiui išnyksta menstruacijos. Šios mergaitės paprastai gerai mokosi, lanko įvairius būrelius, tačiau dėl fizinio išsekimo joms pasidaro sunku susikaupti, todėl pradeda blogiau mokytis, sutrinka santykiai su bendraamžiais, tėvais. Apie 40% pacientų pasveiksta, trečdaliui būklė pagerėja, apie 20% išsivysto lėtinė eiga. Aukštas mirtingumas, siekia net iki 20%. Sunkesnė ligos eiga, kai susergama vyresniame amžiuje, kai nepalanki socialinė aplinka, blogi šeimos narių tarpusavio santykiai.
Anorekcijos medicininis gydymas
Paprastai ambulatoriškai gydomi pacientai, kurių KMI ne mažesnis nei 16. Pagrindiniai nervinės anoreksijos dietinio gydymo tikslai yra:
- koreguoti sutrikusį požiūrį į maistą;
- sumažinti mitybos pakeitimo baimę;
- suformuoti tinkamus valgymo įgūdžius;
- užtikrinti pakankamą maisto kiekio suvartojimą;
- pasiekti normalų kūno svorį ir jį palaikyti.
Normalaus valgymo suformavimas yra svarbus žingsnis gydant valgymo sutrikimus. Gydymo pradžioje skiriama 1500 kcal per dieną, kas savaitę pridedama po 200-300 kcal, kad užtikrintume svorio augimą. Paprastai pacientai turi gauti 2500-3000 kcal per dieną, atsižvelgiant į fizinį aktyvumą. Svorio augimas turėtų būti 0,5-1 kg per savaitę. Jei svoris nedidėja, pridedama 200 kcal per dieną, jei mažėja – 500 kcal per dieną. 500 kcal padidinimas yra maksimali riba, kiek pacientas gali toleruoti. Pasiekus reikiamą svorį, apie metus išlieka padidėjęs energijos poreikis. Kai pasiekiamas reikiamas svoris, po truputį mažinamas suvartojamos energijos kiekis iki 50 kcal/kg per dieną. Toks suvartojamų kilokalorijų kiekis išlaikomas apie metus, po metų mažinama iki 30 kcal/kg per dieną. Nepaisant pasirašyto susitarimo dėl svorio augimo ir mitybos plano laikymosi, pacientai neretai pirmomis gydymosi savaitėmis meta svorį. Kelias savaites besitęsiantis svorio mažėjimas neturi būti toleruojamas. Tokiu atveju ribojamas fizinis aktyvumas, didinamas suvalgomo maisto kiekis, esant reikalui, skiriamas lovos režimas. Pacientai negali vadovautis savo alkio ir sotumo jausmais, nes jie yra sutrikę. Jam griežtai nurodoma, kiek kalorijų per dieną jis turi suvartoti, kad jo svoris didėtų. Kokio maisto ir kiek kartų per dieną valgyti, ligoniai gali pasirinkti patys. Kartu su pacientu sudaromas individualus mitybos planas. Plane tiksliai nurodoma, kada, kokio maisto ir kokį jo kiekį pacientas turi suvalgyti. Maisto kiekis nurodomas ligoniui prieinamais matavimo vienetais (t.y. šaukštais, puodeliais ir pan.), reikėtų paskatinti pacientą liautis sverti maistą ir skaičiuoti kalorijas. Tai leidžia pacientui susigrąžinti kontrolės ir pastovumo jausmą, be poreikio skaičiuoti kalorijas, sverti maistą ir pan. Pacientai privalo pildyti maitinimosi dienoraštį, kuriame po kiekvieno valgymo užrašo, kada, kur valgė, kokį maistą ir jo kiekį, mintis ir jausmus po valgio.
Komplikacijos
Išnykusios mėnesinės.
Nenormaliai retas širdies ritmas ir žemas kraujospūdis. Kraujotakos sutrikimai, pirštų akrocianozė (bąlantys galūnių pirštai, kai visiškai susitraukia kraujagyslės).
Osteoporozė, dantų netekimas.
Raumenų masės sumažėjimas.
Ryški dehidratacija, galinti sukelti inkstų darbo sutrikimus.
Alpimas, nuovargis, bendras silpnumo jausmas, susilpnėjęs imunitetas.
Sausa oda ir plaukai, dažnai plaukų slinkimas.
Plaukų augimas ant viso kūno (net neįprastose vietose – pvz., ant veido), vadinamas lanugo.
Patarimai ir profilaktika
Raktiniai žodžiai
Anoreksija, Nervinė, Liga, Griežta dieta, Fizinis išsekimas, Kūno masė, Mityba, Kalorijos, Dieta, Psichoterapija, Svoris, Antidepresantai, Manija, Trankviliantai, Neuroleptikai
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
2011.09.26
Jei esate moteris, kuriai daugiau nei 40 metų, tikriausiai girdėjote sakant, kad turite rinktis: veidas ar figūra. Tradicinė išmintis teigia, kad negalima turėti jaunatviškos figūros ir jaunatviško veido tuo pačiu metu. Ne per seniausiai kosmetinės chirurgijos industrija atliko keletą tyrimų, kurie kaip pasirodo palaiko populiarų teiginį. Daugiau...
2011.09.26
Kai Amerikos drabužių dizainerių taryba paskelbė naują sveikatos vadovą, norėjo atkreipti dėmesį į valgymo sutrikimų problemą ir siūlė uždrausti jaunesniems nei 16 metų modeliams pasirodyti madų šou. Taip išreikštas susirūpinimas kai kurių modelių pernelyg akį rėžiančiu liesumu. Daugiau...
2011.06.29
Cinkas gali tapti geriausiu Jūsų draugu jei peršalote, užsikrėtėte kokia nors infekcija ar suskaudo gerklę. Jis būtinas spermos bei vyriškumo hormono gamyboje. Taip pat... Daugiau...
2011.06.01
Suaugusiems dietos dažnai būna naudingos, tačiau priešingai yra su vaikais. Daugeliui jų nederėtų laikytis dietos. Išsiaiškinkime kodėl. Daugiau...