Alkoholizmas. Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas

Teksto dydis:


Alkoholizmas – tai lėtinis susirgimas, išsivystantis ilgą laiką piktnaudžiaujant alkoholiu, pasireiškiantis patologiniu potraukiu alkoholiui, psichine, o vėliau ir fizine priklausomybe.

Medicininis gydymas

Alkoholizmas – lėtinė, linkusi kartotis liga, nuo kurios visiškai pasveikti neįmanoma, todėl dauguma gydytojų mano, kad blaivybės būtina laikytis visą gyvenimą. Taikoma individuali psichoterapija, visų pirma, padedama susidoroti su psichologiniais ir gyvenimo sunkumais, atsiradusiais dėl girtavimo. Teigiamai veikia relaksacinės technikos. Padedama pakeisti gyvenimo būdą, nes pernelyg didelis darbo krūvis, nesutarimai šeimoje skatina alkoholizmą. Teigiamai veikia grupinė psichoterapija – grupėje pacientui sunkiau neigti savo ligą ar ją pateisinti. Kitų, negeriančių grupės narių, pavyzdys įkvepia vilties. Efektyvios anoniminių alkoholikų draugijos, kuriose nariai dalijasi savo patirtimi, sprendžia problemas, padeda kitiems išsigydyti nuo alkoholizmo. Dirbama pagal 12 žingsnių programą. Naujokui paskiriamas globėjas (asmuo, ilgą laiką besilaikantis blaivybės). Šeimos psichoterapijos metu bendraujama su visa šeima, sutuoktiniais. Svarbu išmokyti namiškius „išsiugdyti nepriklausomybę nuo ligonio”. Medikamentinis gydymas paprastai skiriamas abstinencijos reiškiniams šalinti, patologiniam potraukiui slopinti. Gali būti skiriami trankviliantai, antidepresantai, neuroleptikai. Disulfiramas skiriamas blaivybei palaikyti, vartojant drauge su alkoholiu, atsiranda nemalonūs jutimai: galvos skausmas, svaigimas, pykinimas, širdies plakimas, dusulys, kt. Galimos disulfiramo prailginto veikimo formos (esperalio) implantacijos po oda.

Į viršų