Plastinė ir rekonstrukcinė chirurgija

Plastinė ir rekonstrukcinė chirurgija

Ak, tas veidrodis!

Vienintelis sutvėrimas, kurio melo Jūs taip beprotiškai trokštate…

Plastinė ir rekonstrukcinė chirurgija – nėra vien tik žmogaus gražinimo chirurgija. Plastinė ir rekonstrukcinė chirurgija yra susijusi ne tik su žmogaus išvaizda, bet ir su sveikata. Ši sritis apima žaizdų, odos defektų gydymą, darinių šalinimą ir plaštakos chirurgiją. Plastinė ir rekonstrukcinė chirurgija tai chirurgijos sritis, kuri apima labai didelį spektrą įvairių chirurgijos rūšių:

  • estetinė chirurgija;
  • mikrochirurgija;
  • nudegimų chirurgija;
  • onkochirurgija;
  • žaizdų chirurgija.

Plastinė chirurgija – tai išvaizdos defektų pašalinimas chirurginiu būdu. Žodis „plastinė“ kilęs nuo graikiško žodžio, kuris reiškia modeliavimo arba skulptūros meną. Tai reiškia, kad plastinės chirurgijos technikos iš esmės skirtos modeliuoti žmogaus išorę, keisti, atkurti ar tobulinti išvaizdą. Audinių plastikos prireikia tais atvejais, kai tenka atkurti audinių vientisumą pašalinus randą, auglį, po nudegimų, esant lėtinėms žaizdoms, taip pat operuojant dėl estetinių indikacijų.

Rekonstrukcinė (arba atkuriamoji) chirurgija – jos esmę sudaro funkcijos atkūrimas. Šiuo atveju išvaizda lieka antrame plane. Rekonstrukcinėmis operacijomis gali būti siekiama sugrąžinti dėl traumų, nudegimų, onkologinių ligų ar kitų priežasčių prarastas įvairias organizmo funkcijas, pavyzdžiui, pirštų judesius. Vis tik viena iš svarbiausių žmogaus kūno funkcijų yra estetinė, todėl rekostrukcinei chirurgijai priskiriamos ir operacijos, kurių metu buvusi iki ligos ar traumos funkcija neatkuriama, tačiau stengiamasi grąžinti organo išvaizdą (atkuriant krūtį nesiekiama atkurti pieno gamybos, kaip ir atkuriant ausies kaušelį nepagerinama klausa).

Kosmetinė arba estetinė chirurgija – jos tikslas – „pagerinti“ išvaizdą, todėl šiuo atveju operuojamas pacientas dažnai yra visiškai sveikas (jei į sveikatą žiūrėsime siaurąja prasme). Išvaizdos pagerinimas šiuo atveju suvokiamas kaip pokytis, kurio metu konkretaus individo išvaizda keičiama į artimą nusistovėjusioms visuomenės normoms ar į artimą tam tikriems idealams.