Žarnyno navikai (storosios žarnos vėžys). Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas

Teksto dydis:


Storosios žarnos vėžys yra viena iš dažniausių onkologinių ligų Lietuvoje. Kiekvienais metais nustatoma apie 1500 naujų ligos atvejų ir šis skaičius kasmet didėja. Storiosios žarnos vėžys dažniausiai pasireiškia vyresniems nei 50 metų asmenims.

Patarimai ir profilaktika

Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija vykdo storios žarnos vėžio profilaktikos programą. Jei esate 50–74 metų amžiaus, Jums pagal valstybės finansuojamą Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programą 1 kartą kas 2 metus turi būti atliktas slapto kraujavimo testas, pagal kurį galima numatyti ankstyvosios stadijos storosios žarnos vėžį. Nustačius slaptą kraujavimą, pacientas bus siunčiamas konsultuotis pas gydytoją specialistą, atliekama kolonoskopija ir, esant reikalui, paimama biopsijos medžiaga.

Žmonės, sergantys šeimine adenomine polipoze ar turintys sporadinių adenomų žarnyne, turi būti gydomi atliekant profilaktinę proktokolektomiją (pirmuoju atveju) ar polipektomiją (antruoju atveju). Sergantiems opiniu kolitu kas 1-2 metus turi būti profilaktiškai atliekamos kolonoskopijos. Visiems kitiems turintiems padidėjusią riziką sirgti storosios žarnos vėžiu turi būti profilaktiškai atliekami tikrinimai.

Storosios žarnos vėžio išsivystymas susijęs su dieta ir gyvenimo būdu. Todėl siekiant sumažinti riziką susirgti šiuo vėžiu, svarbiausia - sveika mityba, kasdieninė mankšta ir sveikatos tikrinimai. Nustatyta, kad jei maisto racione vyrauja daug skaidulų turintis maistas, tai efektyviai apsaugo nuo kolorektalinio vėžio. Atlikti moksliniai tyrimai teigia, kad raudonos mėsos, apdorotos (perdirbtos) mėsos, riebalų, alkoholio vartojimo ribojimas ar vengimas taip pat patikimai mažina kolorektalinio vėžio riziką. Fizinis aktyvumas, normalus kūno svorio palaikymas ir tabako nerūkymas taip pat padeda sumažinti riziką susirgti šia liga.

Į viršų