Žarnyno navikai (storosios žarnos vėžys)

Gydytojas išklausęs Jus varginančius nusiskundimus, ir įtaręs, kad Jūs galite sirgti storosios žarnos vėžiu, pirmiausiai atliks digitalinį rektalinį tyrimą. Šio tyrimo metu gydytojas pirštas per išeinamąją angą apžiūrės Jūsų tiesiąją žarną, siekdamas apčiuopti galimus pakitimus žarnos gleivinėje. Taip pat šio tyrimo metu gydytojas gali apčiuopti prostatą (vyrams), bei įvertinti jos pakitimus. Šis tyrimas kiek nemalonus, tačiau neskausmingas. Taip pat gydytojas gali rekomenduoti atlikti slapto kraujo nustatymo išmatose tyrimą (Hemocult testą).

Gydytojas taip pat rekomenduos atlikti vaizdinius storosios žarnos tyrimus – rektoskopiją, kolonoskopiją. Tai tyrimo metodai, kuomet storasis žarnynas apžiūrimas specialiu instrumentu su šviesos šaltiniu. Prieš atliekant šiuos tyrimus svarbu išvalyti žarnyną (tam naudojamos vidurius laisvinantys vaistai, klizmos). Kolonoskopijos metu aptikus pakitimus storojoje žarnoje, gydytojas paims biopsiją iš įtartinos vienos ir nusiųs gautą medžiagą į laboratoriją histologiniam ištyrimui, kuris ir patvirtins ar paneigs diagnozę.

Storiosios žarnos vėžiui diagnozuoti taip pat gali būti atliktas rentgenokontrastinis storosios žarnos tyrimas. Vėžio išplitimui gydytojas gali rekomenduoti atlikti vidaus organų echoskopiją, krūtinės ląstos rentgenogramą, prireikus ir kitus tyrimus.

Didžiąją dalį (apie 95 proc.) storosios žarnos vėžio yra adenokarcinomos, iš kurių 10-15% atipinės arba gleivėjančios adenokarcinomos. Kitos storosios žarnos vėžio formos – karcinoidai, limfomos, sarkomos ir kt.

Dauguma storosios žarnos vėžių išsivysto iš storosios žarnos polipų. Šis procesas trunka apie 10 metų.

Storosios žarnos vėžio gydymas priklauso nuo daugelio veiksnių - vėžio dydžio, lokalizacijos, jo išplitimo, ląstelių tipo, Jūsų amžiaus bei sveikatos būklės. Gaubtinės žarnos vėžys yra gydomas kiek kitaip nei tiesiosios žarnos vėžys.

Pagrindinis kolorektalinio vėžio gydymo būdas – chirurgija. Operacijos tikslas – pašalinti visą naviką, jei tai įmanoma. Operacinis gydymas gali būti derinamas su spinduline terapija ir chemoterapija. Išplitusio vėžio atvejais gali būti atliekamos paliatyvios operacijos – simptomams palengvinti.

Chemoterapija dažniausiai skiriama po operacijos. Chemoterapijos tikslas – sumažinti naviko atsinaujinimo tikimybę. Ji gali būti skiriama ir tais atvejais, kai diagnozuojamas vėlyjųjų stadijų navikas.

Spindulinis gydymas paprastai skiriamas gydant tiesiosios žarnos vėžį. Spindulinis gydymas gali būti taikomas tiek prieš, tiek ir po operacijos. Kartais spindulinė terapija skiriama kartu su chemoterapija.

Svarbu tinkama mityba, todėl reiktų valgyti mažiau riebų maistą, daug daržovių, vaisių, maistinių skaidulų, vartoti vitaminus C, E, A, seleną (antioksidantus).

Opinės ligos bei skrandžio vėžio profilaktikai ir gydymui gerkite plačialapio gysločio, beržo grybo nuovirus ir valgykite gegužės mėnesį surinktas varnalėšų šaknis.

Piktybinių auglių profilaktikai ir gydymui kaip pagalbinis vaistas vartojami bulvių žiedai ir saulėgrąžų žiedlapiai. 1 valgomąjį šaukštą lygiomis dalimis sumaišyto mišinio užplikykite 300 ml vandens. Gerkite po valgomąjį šaukštą 2–3 kartus per dieną prieš valgį.

Parengta naudojantis J.Vasiliausko knyga „Gamtos vaistinė".

Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija vykdo storios žarnos vėžio profilaktikos programą. Jei esate 50–74 metų amžiaus, Jums pagal valstybės finansuojamą Storosios žarnos vėžio ankstyvosios diagnostikos programą 1 kartą kas 2 metus turi būti atliktas slapto kraujavimo testas, pagal kurį galima numatyti ankstyvosios stadijos storosios žarnos vėžį. Nustačius slaptą kraujavimą, pacientas bus siunčiamas konsultuotis pas gydytoją specialistą, atliekama kolonoskopija ir, esant reikalui, paimama biopsijos medžiaga.

Žmonės, sergantys šeimine adenomine polipoze ar turintys sporadinių adenomų žarnyne, turi būti gydomi atliekant profilaktinę proktokolektomiją (pirmuoju atveju) ar polipektomiją (antruoju atveju). Sergantiems opiniu kolitu kas 1-2 metus turi būti profilaktiškai atliekamos kolonoskopijos. Visiems kitiems turintiems padidėjusią riziką sirgti storosios žarnos vėžiu turi būti profilaktiškai atliekami tikrinimai.

Storosios žarnos vėžio išsivystymas susijęs su dieta ir gyvenimo būdu. Todėl siekiant sumažinti riziką susirgti šiuo vėžiu, svarbiausia - sveika mityba, kasdieninė mankšta ir sveikatos tikrinimai. Nustatyta, kad jei maisto racione vyrauja daug skaidulų turintis maistas, tai efektyviai apsaugo nuo kolorektalinio vėžio. Atlikti moksliniai tyrimai teigia, kad raudonos mėsos, apdorotos (perdirbtos) mėsos, riebalų, alkoholio vartojimo ribojimas ar vengimas taip pat patikimai mažina kolorektalinio vėžio riziką. Fizinis aktyvumas, normalus kūno svorio palaikymas ir tabako nerūkymas taip pat padeda sumažinti riziką susirgti šia liga.