Šlapimo pūslės vėžys. Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas

Teksto dydis:


Šlapimo pūslės vėžys – tai piktybinis šlapimo pūslės navikas. Šlapimo pūslės vėžiu dažniausiai suserga 50–70 metų amžiaus žmonės. Du kartus dažniau serga vyrai negu moterys. Ši liga labai reta tarp jaunesnių negu 40 metų amžiaus žmonių.

Medicininis gydymas

Šlapimo pūslės vėžio gydymas priklauso nuo vėžio tipo, jo išplitimo, bendrosios sveikatos būklės.

Radikalus chirurginis šlapimo pūslės vėžio gydymas priklauso nuo naviko išplitimo. Gydant chirurginiu būdu priklausomai nuo naviko dydžio gali būti šalinama visa šlapimo pūslė arba labai retais atvejais jos dalis. Jei navikas neperaugęs viso šlapimo pūslės raumeninio sluoksnio, taikoma transuretrinė (TUR) elektrorezekcija. Invazinio šlapimo pūslės vėžio atveju (kuomet navikas peraugęs raumeninį šlapimo pūšlės sluoksnį, šalinama šlapimo pūslė. Pašalinus šlapimo pūslę šlapimtakiai perkeliami į odą, riestinę žarną, izoliuotą storosios ar plonosios žarnos dalį arba iš pastarosios suformuotą šlapimo pūslę. Po operacijos ligonis stebimas kas tris mėnesius atliekant cistoskopiją. Tačiau kai kuriems pacientams vėžys atauga.

Navikai, kurių negalima operuoti, gydomi spinduline ir chemoterapija. Chemoterapija ar spindulinė terapija gali būti taikoma po operacijos, įtariant, kad gali būti išlikę vėžinių ląstelių. Tam tikrais atvejais chemoterapija ir spindulinė terapija gali būti taikoma prieš operaciją (kuomet siekiama sumažinti naviko dydį). Chemoterapija kartais kombinuojama su spinduliniu tyrimu.

Į viršų