Plaučių vėžys


Plaučių vėžys – tai plaučių piktybinis navikas. Kasmet Lietuvoje nustatoma apie 1200 naujų plaučių vėžio atvejų. Tai vienas labiausiai palitusių onkologinių susirgimų, dažnesnis vyrų tarpe. Moterys plaučių vėžiu serga rečiau, tačiau pastaruoju metu moterų sergančių plaučių vėžiu daugėja.

SIMPTOMAI

Pasitikrinkite ČIA! Sveikatos testas

Į viršų

Priežastys

Plaučių vėžio, kaip ir kitų lokalizacijų vėžio, tiksli priežastis nežinoma. Tačiau žinoma daug rizikos faktorių, kurie, ilgai veikdami organizmą, gali sukelti plaučių vėžį.

Plaučių vėžio rizikos veiksniai:

  • Rūkymas. Tai pagrindinis plaučių vėžio rizikos faktorius. Cigarečių dūmuose yra apie 4000 cheminių medžiagų, iš jų daugiau kaip 40 žinomų kancerogenų (t.y. vėžį sukeliančių medžiagų). Rizikos laipsnis susirgti plaučių vėžiu tiesiogiai priklauso nuo surūkomų per dieną cigarečių skaičiaus ir rūkymo trukmės. Tabako rūkymas didina riziką susirgti plaučių vėžiu nuo 2 iki 190 kartų. Pasyvus rūkymas (buvimas prirūkytoje aplinkoje) apie 2 kartus padidina tikimybę susirgti plaučių vėžiu lyginant su visai nerūkančiais žmonėmis. Nustatyta, kad nuo intensyvaus rūkymo pradžios iki to laiko, kai susergama plaučių vėžiu praeina vidutiniškai 20-30 metų. Kadangi daugiau rūko vyrai, tai tvirtinama, kad jie dažniau ir serga plaučių vėžiu. Dabar vis dažniau serga ir moterys, nes jos pradėjo kur kas daugiau rūkyti.
  • Kontaktas su asbestu
  • Kontaktas su chemikalais – anglies dervos produktais, arsenu, vinilchloridu, nikelio chromatu, įvairiomis dujomis ir eteriniais chlorometilais
  • Netikama mityba
  • Kitų ligų sukeltas bronchų pakenkimas gali turėti įtakos plaučių vėžio išsivystymui (pvz., LOPL padvigubina tikimybę susirgti plaučių vėžiu).
  • Genetinis polinkis.

Į viršų

Ligos eiga

Plaučių vėžio simptomai yra įvairūs ir nespecifiniai. Simptomų intensyvumas priklauso nuo vėžio lokalizacijos ir išplitimo. Ankstyvose plaučių vėžio stadijose gali nebūti jokių simptomų. Vėliau vargina dusulys, kosulys, krūtinės ląstos skausmas, skrepliavimas, neretai atsikosėjimas krauju. Gali būti bendro negalavimo požymių: silpnumas, nuovargis, pablogėjęs apetitas, kūno masės mažėjimas, šiek tiek padidėjusi kūno temperatūra. Navikui augant, ligos simptomai ryškėja. Ligos eigą lemia morfologinė vėžio forma, jo išplitimo laipsnis, galimybė taikyti tam tikrus gydymo metodus.

Į viršų

Tyrimas

Gydytojas įtaręs, kad Jūs galite sirgti plaučių vėžiu, pirmiausiai klaus Jūsų apie bendrą sveikatos būklę, žalingus įpročius, darbą su chemikalais, šeimos anamnezę, atliks kruopštų fizinį ištyrimą, kraujo tyrimus. Plaučių vėžio diagnostikai gydytojas gali rekomenduoti atlikti šiuos tyrimus:

  • Krūtinės ląstos rentgeninius tyrimus (rentgenogramą)
  • Bronchoskopiją. Tai instrumentinis tyrimo metodas, kuomet per nosį į kvėpavimo takus įvedus vamzdelio formos prietaisą, turintį optinę sistemą ir šviesos šaltinį, apžiūrimi Jūsų kvėpavimo takai (trachėja ir bronchai). Radus pakitimų bronchoskopijos metu gydytojas gali paimti įtartinos vietos biopsiją ir nusiųsti medžiagą histologiniam tyrimui, kuris ir patvirtins ar paneigs piktybinio proceso diagnozę
  • Skreplių tyrimą. Gydytojas gali prašyti Jūsų atkosėti skreplių į švarų indelį. Surinkus skreplių jie yra siunčiami į laboratoriją ir tiriami ieškant vėžinių ląstelių
  • Kai kuriais atvejais gydytojas gali rekomenduoti atlikti mediastinoskopiją. Tai invazinė procedūra, kai į krūtinės ląstą įvedamas specialus prietaisas (mediastinoskopas) ir apžiūrima tarpuplautis, galima paimti ištyrimui medžiagos iš padidėjusių limfmazgių. Ši procedūra atliekama bendroje nejautroje.

Ligos išplitimui nustatyti gydytojas gali rekomenduoti atlikti vidaus organų echoskopiją, kompiuterinę tomografiją, branduolio magnetinį rezonansą, kaulų skenavimą (kadangi plaučių vėžys linkęs metastazuoti į kaulus).

Į viršų

Ligos tipai ir etapai

Kaip ir bet kurios kitos lokalizacijos vėžys, plaučių vėžys tipuojamas remiantis ląstelių morfologinės sandaros ypatumais. Plaučių vėžys skirstomas į smulkialąstelinį ir nesmulkialąstelinį plaučių vėžį. Nesmulkialąstelinis vėžys sudaro 4/5 visų plaučių vėžio atvejų. Šio vėžio išskiriama keletas rūšių (plokščialąstelinis, adenokarcinoma, stambialąstelinis). Smulkialąstelinis plaučių vėžys dažnesnis rūkantiems žmonėms, pasižymi greitu augimu, greitu metastazavimu, jautrumu chemoterapiniams preparatams.

Į viršų

Medicininis gydymas

Plaučių vėžio gydymas priklauso nuo ligos stadijos, bendros sveikatos būklės. Plaučių augliai gydomi chirurginiu būdu, taikant spindulinę ir chemoterapiją.

Smulkialąstelinis plaučių vėžys dėl jo ypatumų dažniausiai pradedamas gydyti chemoterapija. Vėliau chemoterapija gali būti kombinuojama su spinduline terapija ir chirurginiu gydymu.

Ankstyvos stadijos nesmulkialąstelinis plaučių vėžys gali būti gydomas chirurginiu būdu. Operuojant gali būti šalinama plaučio dalis, plaučio skiltis ar visas plautis. Kuomet operacija negalima, taikomas spindulinis gydymas. Išplitęs plaučių vėžys gydomas chemoterapija, kurią galima taikyti kartu su spinduline terapija. Tam tikrai atvejais gali prireikti ir chirurginės intervencijos (kad palengvinti ligos simptomus).

Sergantiems plaučių vėžiu rekomenduojama reikalingas visavertis maistas, turintis pakankamai vitaminų A, C, E, seleno.

Į viršų

Komplikacijos

Plaučių vėžys gali komplikuotis plaučių uždegimu, plaučių pūliniu, pleuritu, perikarditu, diafragminio nervo ir peties nervinio rezginio dirginimu. Vėžiui išplitus į tarpuplautį, užkimsta balsas, sutrinka rijimas, patinsta veidas, kaklas, veidas, rankos. Plaučių vėžys metastazuoja į limfmazgius, smegenis, kepenis, odą, kaulus ir kt.

Į viršų

Patarimai ir profilaktika

Mesti rūkyti (atsisakius rūkymo rizika susirgti plaučių vėžiu kasmet mažėja), vengti vėžį sukeliančių gamybinių medžiagų, naudoti darbo saugos priemones, kai kontaktas su kancerogeninėmis medžiagomis neišvengiamas.

Profilaktiškai tikrintis sveikatą, reguliariai (kartą per metus) atlikti krūtinės ląstos rentgeno nuotraukas.

Į viršų

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Ar tikrai rūkyti kenksminga?
Ar tikrai rūkyti kenksminga?
2011.09.07

Mesti rūkyti iš tiesų nelengva, nes pasireiškia nikotino nutraukimo požymiai: kankinantis noras rūkyti, bloga nuotaika, nerimas, padidėjęs jautrumas, agresyvumas, depresija, nuovargis, nesugebėjimas susikaupti, galvos skausmai, sustiprėjęs apetitas, priepuolinis noras valgyti, svorio augimas, vidurių užkietėjimas. Daugiau...

Užtraukus dūmo ištiko infarktas
Užtraukus dūmo ištiko infarktas
2011.06.01

Kiekvienais metais pasaulyje dėl rūkymo sukeltų ligų miršta apie 4 mln. žmonių, t. y. 11000 per dieną. Tai ir išeminė širdies liga, plaučių vėžys, miokardo infarktas.
Daugiau...

Patarimai nusprendusiems mesti rūkyti
Patarimai nusprendusiems mesti rūkyti
2011.05.31

Pasaulinė Sveikatos apsaugos organizacija 1987 metais paskelbė gegužės 31-ąją Pasauline nerūkymo diena. Šią dieną visi rūkantieji skatinami bent vieną dieną nerūkyti, o jei pavyks – tai ir visai mesti šį pomėgį. Kaip tai padaryti, tikimės, kad padės mūsų patarimai. Daugiau...

Raidė E produkto sudėtyje. Ką turime žinoti apie maisto priedus
Raidė E produkto sudėtyje. Ką turime žinoti apie maisto priedus
2011.05.02

Maisto priedai - tai natūralios ar sintetinės cheminės medžiagos, kurios, nebūdamos maisto sudėtinės dalys, sąmoningai dedamos į maistą gamybos metu, siekiant suteikti pageidaujamų skonio ar kitų technologinių savybių. Kiekvienas maisto priedas turi savo cheminį pavadinimą ir žymimas E raide ir skaičiumi. Daugiau...