Limfoma – viena dažniausių kraujo vėžio rūšių. Tai didelė limfinės sistemos piktybinių ligų grupė, tačiau ji gali pažeisti ir kitus organus. Pagal limfomų histologinius ypatumus jos skirstomos į Hodžkino ir ne-Hodžkino limfomas. Yra žinoma du Hodžkino limfomų ir daugiau nei trisdešimt ne Hodžkino limfomų tipų. Limfomos pirmiausia pažeidžia limfmazgius, o plisdamos ir kitus organus. Kartais limfomos iš karto atsiranda skrandyje, plaučiuose ar kitame organe, o limfmazgiai lieka nepažeisti. Limfomos gali plisti žaibiškai ar lėtai – tai priklauso nuo limfomos tipo. Laiku nediagnozuota ir negydoma agresyvia limfomos forma sergantis žmogus gali mirti per kelias savaites ar mėnesius. Neagresyvia limfoma sergantis pacientas ir be gydymo gali išgyventi ne vienerius metus.
Lietuvoje kasmet diagnozuojama apie 60-70 naujų Hodžkino ir daugiau kaip 300 ne Hodžkino limfomos tipų.
Priežastys
Limfomos atsiradimo priežastys nėra žinomos. Yra išskiriami šie ligos rizikos veiksniai:
- Aplinkos veiksniai – jonizuojančioji spinduliuotė, chemikalai
- Infekcija – ŽIV, HTLV-1 virusas, Epštein Baro virusas
- Genetiniai veiksniai – imuninės sistemos nepakankamumas
- Organų transplantacija – skiriant medikamentus, slopinančius imuninę organizmo sistemą.
Ligos eiga
Ankstyvieji limfomos simptomai:
- Dažniausias simptomas – neskausmingas darinys kakle, kirkšnies ar pažasties srityje. Kartais rentgenologiškai aptinkamas darinys krūtinėje, echoskopuojant randami padidėję limfmazgiai ar blužnis pilve
- Stiprus prakaitavimas ar karščiavimas, kai kūno temperatūra pakyla virš 38°C, ypač naktimis
- Svorio kritimas
- Nuovargis
- Pasikartojantis kosulys ar dusulys
- Nuolatinis kūno niežulys
Pažengusios limfomos simptomai:
- Ligai pažeidus limfinius audinius pilvo srityje, juntami pilvo skausmai, spaudimas pilvo srityje, virškinimo sutrikimai
- Padidėję limfiniai mazgai gali spausti kraujagysles ir sukelti rankų bei kojų patinimą, dėl spaudžiamų nervų gali skaudėti ar tirpti rankos ir kojos
- Ligai progresuojant mažėja organizmo atsparumas infekcinėms ligoms
- Galimi skausmai dėl spaudžiamų nervų
- Kosulys ar dusulys dėl bronchų, plaučių pažeidimų
Limfomos požymiai nėra būdingi vien šiai ligai. Panašius simptomus gali sukelti ir daugelis kitų ligų. Kartais limfoma plinta nesukeldama jokių simptomų.
Tyrimas
Dažnai ankstyvas diagnozės nustatymas turi įtakos gydymui ir ligos eigai. Todėl labai svarbu kuo anksčiau atkreipti dėmesį į ankstyvuosius ligos simptomus ir laiku kreiptis į hematologą (kraujo ligų gydytoją).
Limfomos diagnozė nustatoma pašalinus padidėjusį limfmazgį (ar paėmus mėginį iš pažeisto organo) ir ištyrus ląsteles per mikroskopą. Taip pat atliekami sudėtingi imunologiniai ir genetiniai tyrimai. Neretai atliekamas ir kaulų čiulpų tyrimas. Limfomos išplitimui nustatyti atliekami krūtinės ląstos rentgeninis tyrimas, pilvo organų echoskopija, neretai – kūno kompiuterinė tomograma. Gali prireikti ir kitų tyrimų.
Svarbu pabrėžti, kad tikslią diagnozę bei gydymo taktiką gali nustatyti tik kraujo ligų specialistas – gydytojas hematologas.
Medicininis gydymas
Lietuvoje limfomos gydomos chemoterapija, spinduline terapija, biologine terapija ir taikant kaulų čiulpų transplantaciją. Kokį gydymą pasirinkti, nusprendžia kraujo ligų specialistas – gydytojas hematologas.
- Chemoterapija. Nors gali atrodyti, kad limfoma yra tik viename limfmazgyje, beveik visuomet ligos nustatymo metu jau būna ir labai mažų šiuolaikiniais metodais neaptinkamų metastazių įvairiuose organuose. Todėl būtinas chemoterapinis gydymas. Chemoterapija leidžiama į veną ir naikina tiek pačią limfomą, tiek jos metastazes. Didžiausias chemoterapijos trūkumas – šalutiniai reiškiniai. Nepaisant to, chemoterapijos nauda beveik visuomet gerokai viršija jos sukeliamą žalą.
- Spindulinė terapija yra pagalbinis metodas, kuris naudojamas tada, kai vien chemoterapijos nepakanka. Pvz., kai limfomos tūris yra labai didelis ar po chemoterapijos ji sumažėjo nepakankamai, arba limfoma spaudžia gyvybiškai svarbius organus, pvz. smegenis. Spindulinei terapijai būdingi saviti šalutiniai reiškiniai.
- Biologinė terapija yra naujausias limfomų gydymo būdas, skirtas kai kurioms limfomos formoms gydyti (pvz., limfomoms, kurios turi CD20+ ar CD52+ žymenis). Biologinė terapija dažniausiai skiriama kartu su chemoterapija ir iš esmės pagerina chemoterapijos rezultatus. Dažniausiai biologiniai vaistai chemoterapijos šalutinius reiškinius padidina nedaug. Biologinė terapija – itin brangus gydymo būdas, dėl nepakankamo finansavimo mūsų šalyje galimas tik daliai pacientų.
- Kaulų čiulpų transplantacija yra taikoma tuomet, kai gydymas chemoterapija nėra efektyvus. Tokiais atvejais, pacientą pagydyti galima tik atlikus kaulų čiulpų transplantaciją. Tai sudėtinga medicininė procedūra, kuri Lietuvoje sėkmingai ir profesionaliai atliekama nuo 1999 metų.
Komplikacijos
Patarimai ir profilaktika
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
2011.05.02
Maisto priedai - tai natūralios ar sintetinės cheminės medžiagos, kurios, nebūdamos maisto sudėtinės dalys, sąmoningai dedamos į maistą gamybos metu, siekiant suteikti pageidaujamų skonio ar kitų technologinių savybių. Kiekvienas maisto priedas turi savo cheminį pavadinimą ir žymimas E raide ir skaičiumi. Daugiau...