Kasmet Lietuvoje nustatoma apie 1800 naujų odos vėžio atvejų. Odos vėžiu dažniausiai serga vyresnio amžiaus žmonės, moterys dažniau nei vyrai.
Priežastys
Pagrindinė priežastis, lemianti odos vėžio atsiradimą – ultravioletinių saulės spindulių poveikis odai. Kitas svarbus rizikos veiksnys – tam tikras žmogaus pigmentinis tipas. Nustatyta, kad šviesiaplaukiai, rusvaplaukiai, mėlynakiai, strazdanoti, sunkiai įdegantys saulėje, kurių oda jautri saulės spinduliams, linkę dažniau sirgti odos vėžiu. Manoma, kad reguliarus deginimasis soliariumuose taip pat gali padidinti riziką susirgti šia liga.
Kiti veiksniai, sąlygojantys odos vėžio išsivystymą yra pernelyg ilgas chemikalų, naudojamų pramonėje, poveikis žmogui. Chemikalai susiję su odos vėžiu – akmens anglies dervos, arsenas, skystų degalų deriniai, parafinas, degutas.
Ligos tipai ir etapai
Išskiriama 2 pagrindinės odos vėžio formos – bazalioma (iš bazinių epitelinių ląstelių išsivystęs navikas) ir plokščialąstelinis odos vėžys (iš epidermio plokščiųjų ląstelių išsivystęs vėžys).
Bazalioma auga lėtai, į kitus kūno organus metastazuoja ypač retai, lengvai pagydoma.
Plokščialąstelinis odos vėžys agresyvesnis nei bazalioma, gali išplisti ir metastazuoti į limfmazgius bei kitus organus ar pasikartoti toje pačioje vietoje.
Melanoma – tai iš epidermyje esančių ląstelių, gaminančių odos pigmentą melaniną, išsivystantis navikas. Melanomai būdingas itin greitas naviko augimas. Melanoma dažniausiai serga 40-60 metų amžiaus žmonės, moterys dažniau nei vyrai.
Bazalioma ir plokščialąstelinis vėžys gali būti įvairių formų. Tai gali būti rausvas, kietas, nedidelis, virš odos iškilęs mazgelis, balzgana apvali ar ovali plokštelė, 1-2 mm pakilusi virš odos lygio, nedidelė opelė ar nedidelis paraudęs odos lopinėlis šiurkščiu, pleiskanojančiu paviršiumi. Visi darinukai gali kraujuoti ar apsitraukti šašeliu, jie gali atrodyti taip lyg tuoj užgis, tačiau jie neužgyja. Darinukai dažniausiai neskausmingi, palaipsniui didėjantys.
Melanomos pirmieji požymiai – tai tamsi, netaisyklingos formos dėmelė ten, kur anksčiau buvo visai švari oda, arba padidėjęs apgamas arba patamsėjusi jo spalva. Navikui augant, darinio paviršius tampa gruoblėtas, navikas pradeda kilti į aukštį, tampa mazgo pavidalo, gali išopėti.
Jūsų šeimos gydytojas įtaręs, kad Jūs galite sirgti odos vėžiniais susirgimais, nukreips Jus pas gydytoją specialistą – dermatologą arba onkologą.
Gydytojas specialistas apžiūrės odos pakitimus akimi ir dermatoskopu (tai prietaisas, kuris daug kartų padidina apžiūrimo objekto vaizdą). Vien tik apžiūros metu atskirti ar darinukas piktybinis ar gerybinis neįmanoma, todėl gydytojas paims medžiagos citologiniam tyrimui. Specialia mentele gydyojas keletą kartų pagrandys odos naviką, o gautą medžiagą paskleidęs ant stiklelio nusiųs į laboratoriją ištyrimui. Jeigu įtaiama melanoma, atliekama odos biopsija ir histologinis ištyrimas.
Jei gydytojas įtars, kad odos vėžys gali būti metastazavęs, jis gali rekomenduoti atlikti papildomus tyrimus ligos išplitimui nustatyti.
Ligos eiga
Gydytojai
Gydytojai, kurie jus priims greičiausiai
