Makšties vėžys

Pirminis makšties vėžys pradeda augti iš ikivėžinių foninių ligų pažeistos makšties gleivinės.

Ikivėžines ligas sukelia įvairūs dirgikliai, pavyzdžiui: dažni makšties uždegimai (kolpitai), lyties organų herpes virusas, žmogaus papilomos virusas (ŽPV), ilgai naudojami įdedami makšties pesarai, sukeliantys pragulas (naudojami gimdos iškritimo, makšties sienelių nusmukimo atveju), nuolatinis makšties gleivinės dirginimas įvairiais plovikliais ir cheminėmis medžiagomis, opos, papilomos ir kondilomos (įvairaus dydžio karpinės išaugos iš makšties gleivinės), ilgalaikis grynų estrogenų vartojimas.

Į įvairias makšties dalis gali išplisti gimdos kaklelio, gimdos kūno, kiaušidžių, kasos, skrandžio, storosios žarnos vėžys.

Makšties vėžys iš pradžių nesukelia jokių simptomų. Vėliau pasireiškia kraujavimas ir atsiranda išskyros iš makšties. Navikui augant kraujavimas vis intensyvėja. Navikui vietiškai išplitus atsiranda skausmai dubens srityje, intensyvūs skausmai kurioje nors dubens pusėje ar kojoje, apatinių galūnių patinimai, karščiavimas ir maudžiantis juosmens skausmas. Navikui peraugus į gretimus organus (šlapimo pūslę, tiesiąją žarną), iš šių organų pradeda kraujuoti, vėliau gali susiformuoti fistulės tarp šių organų.

Pagal navikinio proceso išplitimą makšties vėžys skirstomas į 0, I, II, III, IVA ir IVB stadijas.

0 stadija – kai vėžys yra ikiinvazinis (piktybinės ląstelės apima tik paviršinį gleivinės epitelį), nėra pakenkti sritiniai limfmazgiai ir nėra tolimųjų metastazių.

I stadija – kai navikas yra peraugęs makšties sienelę, bet neperžengia jos ribų, nepakenkti sritiniai limfmazgiai ir nėra tolimųjų metastazių.

II stadija – navikas peraugęs makšties sienelę ir aplinkinius audinius bei organus, bet nesiekia kaulinio dubens sienų, nepakenkti sritiniai limfmazgiai ir nėra tolimųjų metastazių.

III stadija – navikas peraugęs makšties sienelę, aplinkinius organus, pažeidęs kaulinio dubens sienas, gali būti metastazių vienos pusės kirkšnies limfmazgiuose, tačiau tolimųjų metastazių dar nerandama.

IVA stadija – navikas išplitęs už mažojo dubens ribų, peraugęs šlapimo pūslės ir tiesiosios žarnos sieną iki jų vidaus gleivinės, randama metastazių dubens, abiejų pusių kirkšnių limfmazgiuose, tolimųjų metastazių nėra.

IVB stadija – naviko dydis gali būti bet koks, metastazės dubens ir kirkšnių limfmazgiuose randamos arba ne, tačiau visada yra tolimųjų metastazių.

Makšties vėžį galima aptikti profilaktinio pasitikrinimo pas ginekologą metu dar neesant ligos simptomų. Kaip dažnai turėtumėte tikrintis sveikatą priklauso nuo įvairių veiksnių. Apsilankymų dažnumą aptarkite su savo ginekologu.

Įtaręs, kad Jūs galite sirgti makšties vėžiu, gydytojas atliks ginekologinį ištyrimą, kolposkopiją (kolposkopijos metu makštis apžiūrima vaizdą didinančiu optiniu prietaisu – kolposkopu), naviko biopsiją (audinių gabalėlio paėmimas specialiomis žnypliukėmis ir gautos medžiagos histologinis ištyrimas), PAP testą.

Naviko išplitimui įvertinti apčiuopiami sritiniai kirkšnių limfmazgiai (esant metastazėms juose, kirkšnyje čiuopiami įvairaus dydžio, kieti, nelygūs, gruoblėti, paslankūs ar nepaslankūs, susiliejantys tarpusavyje dariniai) bei atliekami sudėtingesni instrumentiniai tyrimai: uretroskopija ir cistoskopija (šlaplės ir šlapimo pūslės apžiūrėjimas iš vidaus specialiu optiniu prietaisu – cistoskopu), rektoskopija (tiesiosios žarnos apžiūrėjimas iš vidaus specialiu optiniu prietaisu), izotopinės renogramos (įvertinama inkstų veikla, nustatomos galimos metastazės inkstuose), ultragarsinis pilvo ir dubens organų bei limfmazgių tyrimas (echoskopija), krūtinės ląstos priekinės ir šoninės rentgenogramos (ieškoma metastazių plaučiuose ir šalia pagrindinių bronchų esančiuose limfmazgiuose bei plaučių vartų limfmazgiuose).

Pagrindinis gydymo būdas yra spindulinė terapija. Makšties vėžio chirurginis gydymas taikomas retai, tačiau gali būti atliekamas tam tikrais atvejais. Kai pirminis navikas išgydomas spinduliais, galima operaciniu būdu šalinti klubinius ir kirkšnių limfmazgius arba švitinti padidėjusius kirkšnių limfmazgius. Metastazavęs makšties vėžys gydomas chemoterapija.

Baigus pirminio makšties naviko gydymą, ligonės yra reguliariai tikrinamos: pirmais metais – kas 3 mėn., antrais metais – kas 6 mėn., trečiais metais – kas 6 mėn., vėliau – 1 kartą per metus.

Makšties vėžio komplikacijos yra metastazės į plaučius, kepenis, kaulus, kirkšnis, dubens, paraaortinius limfmazgius. Ligai pasiekus IV stadiją, susiformuoja fistulės – pratakos, jungiančios šlapimo pūslės ir makšties spindžius arba tiesiosios žarnos ir makšties spindžius.

Susidarius pratakoms, iš makšties nevalingai gali tekėti šlapimas arba išmatos.

Sumažinti makšties vėžio išsivystymo riziką galite:

• Reguliariai tikrinantis sveikatą. Kartą per metus moteriai rekomenduojama profilaktiškai pasitikrinti pas gydytoją ginekologą, net ir nesant jokių ligų simptomų: apčiuopiant ir apžiūrint makštį skėtiklių pagalba, net mažiausi pokyčiai bus iškart pastebėti ir laiku pradėti gydyti.
• Gyvendamos atsakingą lytinį gyvenimą – venkite nesaugių lytinių santykių, laikykitės lytinių organų higienos
• Pasiskiepykite nuo ŽPV. Vakcinacija nuo ŽPV, gali padėti išvengti šio viruso sukeliamų susirgimų (makšties, gimdos kaklelio vėžio)
• Meskite rūkyti. Rūkymas didina riziką susirgti makšties vežiu.