Krūties vėžys

Krūties vėžio priežastys nėra aiškios. Žinomi šie veiksniai, didinantys krūties vėžio riziką:

• Amžius. Krūties vėžiu dažniau serga vyresnės nei 50 metų amžiaus moterys
• Praeityje buvės vienos krūties vėžys
• Gerybiniai krūties augliai
• Pakaitinės hormonų terapijos vartojimas menopauzės metu
• Kontraceptikų vartojimas
• Ankstyvos mėnesinės ir vėlyva menopauzė
• Nemaitinimas krūtimi
• Antsvoris
• Alkoholio vartojimas
• Paveldimumas (krūties vėžio paveldėjimas siejamas su pakitusiais BRCA1 ir BRCA2 genais)

Paveldimo krūties vėžio riziką turi moterys, kurių šeimoje yra viena iš šių situacijų:

• Jei trys bet kokio amžiaus artimos kraujo giminaitės (iš tos pačios – arba motinos, arba tėvo šakos) sirgo krūties arba kiaušidžių vėžiu.
• Jei dvi artimos giminaitės (iš tos pačios – arba motinos, arba tėvo šakos), būdamos jaunesnės nei 60 metų amžiaus, sirgo krūties arba kiaušidžių vėžiu.
• Jei viena artima giminaitė, būdama jaunesnė nei 40 metų amžiaus, sirgo krūties vėžiu.
• Jei krūties vėžys buvo tarp šeimos vyrų.
• Jei artima giminaitė sirgo abiejų krūtų vėžiu.

Jei Jūs krūtyje apčiuopėte darinuką ar kitokius pakitimus, kurių anksčiau nebuvo, nedelsiant kreipkitės į gydytoją. Gydytojas išklausęs Jūsų nusiskundimų, atlikęs krūtų apžiūrą, atliks papildomus tyrimus:

• Krūtų rentgenologinį tyrimą (mamografiją). Mamografinis tyrimas leidžia apikti labai nedidelių matmenų pakitimus krūtyje, kurių dar negalima apčiuopti pirštais. Mamografinis tyrimas yra rekomenduojamas vyresnėms moterims, kadangi jaunų moterų krūtų audinys tankus ir standus, todėl pakitimai krūtyje šio tyrimo metu gali būti nematomi. Jaunoms moterims rekomenduojamas krūtų ultragarsinis tyrimas.
• Krūties ultragarsinį tyrimą
• Magnetinio rezonanso tyrimą su kontrastavimu. Tai jautriausias tyrimo metodas, papildantis mamografiją diagnozuojant invazinius krūties vėžius. Šis tyrimas daromas kai kiti tyrimai nepadeda, norint nustatyti išplitimą, esant silikoniniams implantams, esant didelei susirgimo ar recidyvo rizikai (bet vėžys nenustatytas kitais tyrimais), esant dideliems randams krūtyje.
• Krūties darinio punkcinę ar stulpelinę biopsiją ir bioptato histologinį ištyrimą. Šio tyrimo pagalba nustatoma tiksli diagnozė.
• Bendruosius hematologinius ir biocheminius kraujo tyrimus Jūsų bendrai sveikatos būklei įvertinti
• Krūties vėžio išplitimui įvertinti gydytojas gali rekomenduoti atlikti krūtinės ląstos rentgenogramą, vidaus organų echoskopiją, gimdos ir jos priedų ultragarsinį tyrimą, kaulų skenavimą ir kitus tyrimus
• Estrogenų ir HER 2 receptorių tyrimas.

Duktalinė karcinoma. Tai dažniausiai pasitaikanti krūties vėžio forma. Duktalinė karcinoma vystosi pieno latakuose iš juos išklojančio epitelio ląstelių

Lobulinė karcinoma. Šis auglys prasideda pieną gaminančių skiltelių epitelyje.

Krūties vėžio gydymas priklauso nuo vėžio dydžio, stadijos, diferenciacijos laipsnio, ar vėžys turi hormonų (estrogenų) bei HER2 receptorių, Jūsų amžiaus, ar Jums yra menopauzė, ar dar ne, Jūsų bendros sveikatos būklės. 

Dažniausiai krūties vėžys pradedamas gydyti chirurginiu būdu. Gali būti pašalinama dalis ar visa krūtis. Operacijos apimtis priklauso nuo auglio dydžio, lokalizacijos, ligos stadijos. Po mastektomijos plastikos chirurgai vėliau gali atlikti krūties rekonstrukcinę operaciją. Po operacijos atliekamas visos pašalintosios krūties dalies ar visos krūties bei pašalintų limfmazgių iš pažasties srities ištyrimas mikroskopu. Nustatoma piktybinio naviko forma, jo diferencijacijos laipsnis. Atliekami tyrimai dėl estrogenų bei Her 2 receptorių. Atlikus visa tai patikslinama krūties vėžio stadija, galima ligos eigos prognozė. Kai ligos atsinaujinimo galimybė labai menka, kito gydymo, kaip operacija, gali ir nereikėti.

Spindulinis gydymas gali būti naudojamas prieš operaciją, siekiant sumažinti naviko dydį, tačiau dažniausiai yra taokimas po operacijos. Po krūties dalies pašalinimo, apšvitinama likusi krūties dalis, taip sumažinant ligos atsinaujinimo riziką. Atlikus visos krūties pašalinimą, spindulinė terapija gali būti skiriama jei gydytojas nėra įsitikinęs ar pavyko pašalinti visą vėžį. Jonizuojančiais spinduliais taip pat gali būti švitinami ir pažasties limfmazgiai, nustačius kad yra pokyčiai juose.

Chemoterapija gali būti skiriama prieš operaciją, siekiant sumažinti naviko dydį ir palengvinti operaciją. Tai vadinama neoadjuvantine chemoterapija. Adjuvantinė chemoterapija skiriama po operacijos, siekiant sumažinti ligos atsinaujinimo tikimybę. Chemoterapija taip pat gali būti skiriama išplitusi krūties vėžio gydymui.

Hormonoterapija taikoma dažniausiai po operacijos, gydymo spinduliais ir chemoterapijos. Ji skiriama tam, kad sumažėtų ligos atsinaujinimo galimybė. Ji veiksminga tada, kai krūties vėžio ląstelės savo paviršiuje turi estrogenų ir progesteronų receptorių.

Nustačius, kad krūties vėžio ląstelės paviršiuje yra HER 2 receptorių, gali būti skiriama biologinė terapija (trastuzumabu). HER 2 receptoriai nustatomi penktadaliui sergančiųjų krūties vėžiu, HER 2 vėžiai pasižymi piktesne eiga. Biologinė terapija gali būti naudojama ankstyvos stadijos HER 2 teigiamam krūties vėžiui gydyti, siekiant sumažinti ligos atsinaujinimo tikimybę ir pacientę išgydyti, taip pat kartu su chemoterapija ar po jos išplitusiam krūties vėžiui gydyti, siekiant kontroliuoti ligos simptomus.

Vienas svarbiausių krūties vėžio prevencijos metodų – krūtų savityra. Kiekviena moteris turėtų mokėti stebėti savo krūtis, o nuolat stebėdama, ji gali anksti pajusti pakitimus krūtyse bei laiku kreiptis į gydytojus. Krūtų savityra neatstoja mamografinio tyrimo ar gydyto apžiūros, tačiau moterys turėtų ją nuolat atlikti. Krūtų savityrą reikia pradėti nuo jaunystės ir tęsti visą gyvenimą. Rekomenduojama krūtis apsižiūrėti vieną kartą per mėnesį, geriausia iškart po menstruacijų, kai krūtys būna neskausmingos ir minkštos. Kaip tirtis krūtis galite pamatyti paveikslėlyje.

Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerija vykdo Krūties vėžio prevencijos programą. 50-69 m. amžiaus moterys gali nemokamai, pagal valstybės finansuojamą krūties vėžio prevencijos programą, 1 kartą kas 2 metus atlikti mamografijos tyrimą. Moterys, kurios yra jaunesnės ir pagal programą nėra įtraukiamos į atrankinius mamografinius tyrimus, bet turi artimų giminaičių sirgusių krūties ar kiaušidžių vėžiu, ir dėl to jų rizika susirgti krūties vėžiu didesnė, turėtų pasikalbėti su šeimos gydytoju dėl jų krūtų tyrimo. Šioms moterims mamogramas reikėtų atlikti ir nelaukiant, kol joms sukaks 50 metų.

Krūties vėžio prevencijoje svarbu ir mitybos bei gyvensenos įpročiai. Siekiant sumažinti krūties vėžio išsivystymo riziką, rekomenduojama nevartoti alkoholio, tinkamai maitintis, mankštintis, vengti geriamųjų kontraceptikų vartojimo, vengti nutukimo. Taip pat labai svarbi dvasios ir sielos ramybė. Dažni išgyvenimai, ilgalaikiai stresai, kurių metu sutrinka hormonų pusiausvyra, žaloja moters sveikatą.

Moterims, kurioms yra didelės krūties vėžio rizika, gali būti skiriama chemoprofilaktika estrogenus blokuojančiais vaistais (tamoksifenu, raloksifenu). Tačiau šie vaistai pasižymi nepageidaujamomis šalutinėmis reakcijomis, didina trombozės riziką, o tamoksifeno vartojimas didina gimdos vėžio išsivystymo riziką. Kai kurios moterys, turinčios itin didelę krūties vėžio riziką gali apsipręsti atlikti profilaktikę krūtų pašalinimo operaciją.