Krūties vėžys – tai dažniausia onkologinė moterų liga Lietuvoje ir daugelyje išsivysčiusių pasaulio šalių. Kasmet Lietuvoje nustatoma apie 1300 naujų krūties vėžio atvejų. Verta paminėti, jog krūties vėžys būna ir vyrams.
Priežastys
Krūties vėžio priežastys nėra aiškios. Žinomi šie veiksniai, didinantys krūties vėžio riziką:
- amžius – krūties vėžiu dažniau serga vyresnės nei 50 metų amžiaus moterys;
- praeityje buvęs vienos krūties vėžys;
- gerybiniai krūties augliai;
- pakaitinės hormonų terapijos vartojimas menopauzės metu;
- kontraceptikų vartojimas;
- ankstyvos mėnesinės ir vėlyva menopauzė;
- nemaitinimas krūtimi;
- antsvoris;
- alkoholio vartojimas;
- paveldimumas – krūties vėžio paveldėjimas siejamas su pakitusiais BRCA1 ir BRCA2 genais.
Paveldimo krūties vėžio riziką turi moterys, kurių šeimoje yra viena iš šių situacijų:
- jei trys bet kokio amžiaus artimos kraujo giminaitės (iš tos pačios – arba motinos, arba tėvo šakos) sirgo krūties arba kiaušidžių vėžiu;
- jei dvi artimos giminaitės (iš tos pačios – arba motinos, arba tėvo šakos), būdamos jaunesnės nei 60 metų amžiaus, sirgo krūties arba kiaušidžių vėžiu;
- jei viena artima giminaitė, būdama jaunesnė nei 40 metų amžiaus, sirgo krūties vėžiu;
- jei krūties vėžys buvo tarp šeimos vyrų;
- jei artima giminaitė sirgo abiejų krūtų vėžiu.
Ligos tipai ir etapai
Duktalinė karcinoma. Tai dažniausiai pasitaikanti krūties vėžio forma. Duktalinė karcinoma vystosi pieno latakuose iš juos išklojančio epitelio ląstelių.
Lobulinė karcinoma. Šis auglys prasideda pieną gaminančių skiltelių epitelyje.
Ligos eiga
Vėžio pradžia – maža pakitusi ląstelė, kuri ima elgtis ne taip, kaip turėtų. Sveika ląstelė bręsta, funkcionuoja, sensta ir sunyksta tam tikru biologiniu ritmu, užkoduotu jos branduolyje. Kai normalus ritmas dėl kažkokios priežasties sutrinka, ląstelė ima dalintis ir daugintis, kaip nori. Tokios sutrikusio vystymosi ląstelės pradeda kauptis kokiame nors organizme. Iš jų per ilgus metus susidaro perteklinė audinio masė arba navikas. Mokslininkai tvirtina, jog pusės centrimento mazgelyje yra 2 milijonai genetiškai pakitusių ląstelių ląstelių ir tiek jų susidaro per 12–15 metų laikotarpį. Negydomos piktybės ląstelės atskyla nuo pirminio židinio ir krauju ar limfa nunešamos į limfmazgius ar kitus organus. Pasiekusios naują vietą, šios ląstelės ten „prigyja”, dauginasi, susidaro nauji dukteriniai navikai, vadinami metastazėmis. Terminais „invazinis” ir „neinvazinis” pasakoma, plinta vėžys į kitas kūno dalis ar dar ne. Krūties vėžys dažniausiai prasideda pieno latakuose, tačiau jis taip pat gali atsirasti pieną gaminančiose mažosiose liaukutėse ar kitame krūties audinyje.
Ankstyvas krūties vėžys nesukelia skausmo, o dažnai neturi ir kitokių simptomų.
Čia išvardyti krūtų pakitimai, dėl kurių neretai galima įtarti krūties vėžio diagnozę:
- krūtų dydžio pakitimai – viena krūtis gali gerokai padidėti arba prarasti formą ir nukabti;
- spenelio pakitimai – spenelis būna išverstas (arba įtrauktas), keičiasi jo padėtis ar forma;
- išbėrimas – spuogeliai, pleiskanos ant spenelio arba aplink jį;
- išskyros iš vieno arba abiejų spenelių;
- susiraukšlėjimas arba įdubimas aplink spenelį;
- patinimas – padidėję limfmazgiai pažastyje arba virš raktikaulio;
- gumbelis arba sustorėjimas – darinys, kuris čiuopiant yra kitoks nei įprastas krūties audinys;
- nuolatinis skausmas vienoje krūties dalyje arba pažastyje.
Jeigu radote gumbelį krūtyje arba kitų įtartinų pakitimų, būtina kuo skubiau kreiptis į gydytoją. Tai gali būti šeimos gydytojas, ginekologas arba mamologas–onkologas. Pirmas žingsnis prieš paskiriant bet kokius tolesnius tyrimus yra pirminis fizinis krūtų ištyrimas apčiuopos būdu gydytojo kabinete.
Gydytojai
Gydytojai, kurie jus priims greičiausiai
