Kiaušidžių navikai


Lietuvoje kasmet nustatoma apie 400 naujų kiaušidžių vėžio atvejų.

Kiaušidė - migdolo pavidalo porinė liauka, kuri lokalizuojasi abipus gimdos, mažajame dubenyje, prisišliejusi prie jo šoninių sienų. Kiaušidėse bręsta moteriškosios lytinės ląstelės (kiaušialąstės, arba kiaušinėliai) ir gaminami lytiniai hormonai (estrogenai, progesteronas ir kiti).

SIMPTOMAI

Pasitikrinkite ČIA! Sveikatos testas

Į viršų

Priežastys

Kas sukelia kiaušidžių vėžį – neaišku. Dažniausiai kiaušidžių vėžiu moterys suserga jau būdamos menopauzėje. Negimdžiusios moterys turi didesnę riziką susirgti kiaušidžių vėžiu.

Ląstelės tipas, kuroje įvyksta mutacija ir nulemia kiaušidžių vėžio tipą, nuo kurio priklauso ligos prognozė ir gydymas. Skiriami šie kiaušidžių vėžio tipai:

  • Epiteliniai kiaušidžių vėžiai. Šie navikai išsivysto iš epitelinių ląstelių, kurios yra ploname audinio sluoksnyje dengiančiame kiaušides. Didžioji dauguma kiaušidžių vėžio yra būtent epitelinės kilmės.
  • Germinogeniniai kiaušidžių navikai. Jie išsivysto iš kiaušidėse esančių nediferencijuotų pirminių germinacinių ląstelių (iš jų išsivysto moteriškosios lytinės ląstelės). Germinogeniniai kiaušidžių navikai dažniau atsiranda jaunesnėms moterims.
  • Kiaušidžių stromos navikai. Jie išsivysto iš hormonus (estrogeną, progesteroną ir testosteroną) gaminančių kiaušidžių ląstelių.

 

Epitelinio kiaušidžių vėžio rizikos veiksniai – nevaisingumas, ovuliacijos stimuliacija, negimdymas, geriamųjų kontraceptikų nevartojimas, ankstyva mėnesinių pradžia (iki 12 metų), vėlyva menopauzė (> 50 metų), nežindymas, endometriozė.

Epitelinio kiaušidžių vėžiui atsirasti įtakos turi genetiniai veiksniai: BRCA-1, BRCA-2, MSH-2, MSH-6, PMS-1 ir PMS-2 genų mutacijos, paveldimas polipozinis kolorektalinis vėžys, paveldimas kiaušidžių vėžys.

Į viršų

Ligos eiga

Ankstyvose epitelinio kiaušidžių vėžio stadijose dažniausiai nebūna jokių simptomų. Simptomai atsiranda vėžiui išplitus. Esant išplitusiam vėžiui, ligonės skundžiasi sutrikusiu virškinimu, mažėjančiu kūno svoriu, pilvo skausmu, pilvo pūtimu, vidurių užkietėjimu, viduriavimu, didėjančia pilvo apimtimi, sutrikusiu šlapinimusi. Esant išplitusiam kiaušidžių vėžiui, sergančiųjų moterų išgyvenamumas mažas.

Piktybiniai germinogeniniai kiaušidžių navikai auga labai greitai. Dažniausiai pirmasis ligos simptomas būna skausmas. Greitai didėjantis navikas gali spausti tiesiąją žarną ar šlapimo pūslę – atsiranda tuštinimosi ir šlapinimosi sutrikimų, stiprėja skausmas. Navikui išplitus į pilvo ertmę, joje gali pradėti kauptis skystis (išsivysto ascitas).

Į viršų

Tyrimas

Gydytojas įtaręs, kad Jūs galite sirgti kiaušidžių vėžiu, klaus Jūsų apie mėnesines, buvusius kiaušidžių ar kitų navikinių susirgimų atvejus giminėje, buvusias ginekologines operacijas.

Visuomet įtariant ginekologinę patologiją, gydytojas atliks ginekologinį vaginalinį (per makštį) tyrimą. Tyrimo metu apžiūrimi išoriniai lyties organai, makštis, gimdos kaklelis, per pilvo sieną ranka apčiuopiama gimda, kiaušidės, ieškoma, ar šiuose organuose nėra navikinių darinių.

Gydytojas taip pat gali rekomenduoti atlikti šiuos instrumentinius ir laboratorinius tyrimus:

  • Transvaginalinį ultragarsinį tyrimą, kurio metu į makštį yra įkišamas ultragarsinis daviklis ir ultragarso pagalba gaunami kiaušidžių ir gimdos vaizdai. Ultragarsiniu tyrimu galima įvertinti kiaušidžių dydį, struktūrą, padėtį, aptikti naviką jose, nustatyti jų ryšį su aplinkiniais organais, įvertinti, ar yra skysčio pilvo ertmėje.
  • Radioimuninis Ca-125 žymens nustatymas (epitelinio kiaušidžių vėžio atveju). Ca-125 yra baltymas randamas ant kiaušidžių vėžio ir kai kurių sveikų ląstelių. Daugumai moterų, sergančiųjų kiaušidžių vėžiu randami padidėję Ca-125 kiekiai kraujo serume. Tačiau yra nevėžinių susirgimų, kurių metu taip pat padidėja Ca-125 kiekis kraujyje, be to, daugeliui moterų ligos pradžioje būna normalūs Ca-125 kiekiai. Todėl šis tyrimas daugiau tinkamas gydymo efektyvumui įvertinti nei ligos diagnostikai.
  • Kitų vėžio žymenų tyrimai (neepitelinio kiaušidžių vėžio atvejais) – žmogaus chorioninio gonadotropino (hCG), alfafetoproteino (AFP), laktatdehidrogenazės (LDH), placentinės šarminės fosfatazės (PŠF)
  • Ligos diagnozė patvirtinama atlikus naviko biopsiją ir histologinį gautos biopsinės medžiagos ištyrimą. Kiaušidžių biopsiją galima atlikti laparoskopijos metu ar atviros operacijos (laparotomijos) metu.
  • Vėžio išplitimui nustatyti gali būti atliekami kiti vaizdiniai tyrimai – kompiuterinė tomografija.

Į viršų

Medicininis gydymas

Kiaušidžių vėžio gydymo taktika priklauso nuo vėžio stadijos, bendros sveikatos būklės.

Dažniausiai taikoma chirurginis ir chemoterapinis gydymo metodai.

I-II stadijos kiauširdžių vėžio atvejais atliekama gimdos, abiejų kiaušidžių ir kiaušintakių bei didžiosios taukinės pašalinimas. Tam tikrais atvejais, kuomet navikas yra tik vienoje kiaušidėje gali būti atliekama tik pažeistos kiaušidės ir kiaušintakio pašalinimas. Šiuo atveju moteriai išlieka galimybė susilaukti palikuonių.

Chemoterapija kiaušidžių vėžiui gydyti taikoma gali būti po operacijos, kai operacijos metu nepavyksta ar įtariama, kad galėjo nepavykti visiškai pašalinti visų vėžio pažeistų organų ir audinių. Prieš operaciją chemoterapija gali būti skiriama, kuomet įtariama, jog radikaliai pašalinti vėžio operacijos metu gali nepavykti. Prieš operaciją skiriant chemoterapinį gydymą tikimasi sumažinti naviko dydį. Chemoterapinis gydymas gali trukti iki pusės metų.

Vėlyvose kiaušidžių vėžio stadijose atliekama citoredukcinė operacija (jos metu pašalinama gimda, abi kiaušidės ir kiaušintakiai, didžioji taukinė, didesnės naviko metastazės, esančios pilvo ir dubens ertmėse), po kurios skiriama chemoterapija. Po šio gydymo pacientėms kas 3 mėn atliekamas ginekologinis tyrimas, pilvo ir dubens echoskopija ar kompiuterinė tomografija, Ca-125 tyrimas.

Kai kuriais atvejais, kai prognozuojama, kad navikas yra neoperabilus, gydymas pradedamas chemoterapija, po kurios atliekama citoredukcinė operacija.

Į viršų

Komplikacijos

Navikai gali plyšti: į pilvo ertmę išsilieja jų turinys, prasideda gausus vidinis kraujavimas, vystosi „ūmaus pilvo” reiškiniai. Cistos ir cistomos gali infekuotis ir supūliuoti, sukelti mėnesinių ciklo sutrikimus, nevaisingumą, savaiminius persileidimus, šlapinimosi bei tuštinimosi sutrikimus, taip pat jos gali supiktybėti.

Į viršų

Patarimai ir profilaktika

Virš 30 metų amžiaus kiekviena moteris turi nors vieną kartą metuose profilaktiškai pasitikrinti pas ginekologą, ir jai turi būti atliktas kiaušidžių bei gimdos ultragarsinis tyrimas. Tai padeda laiku susekti ir diagnozuoti asimptominius cistinius darinius kiaušidėse ir išvengti kiaušidžių vėžio.

Į viršų

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

9 nauji superproduktai moterims
9 nauji superproduktai moterims
2011.10.09

Gali būti, kad skaitydama šį straipsnį priešais save turite lėkštę pilną sveiko maisto, tokio kaip mėlynės ar brokoliai (abu jie pilni ligų padedančių išvengti antioksidantų). Puiku. Tačiau mokslininkai atrado dar daugiau maisto produktų – superherojų , naudingų savo maistinėmis savybėmis ir jie taip pat nusipelnė atsidurti jūsų lėkštėje. Daugiau...