Gimdos kūno vėžys. Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas

Teksto dydis:


Gimdos kūno vėžys- tai gimdos glievinės piktybinis navikas, kuris skverbiasi į gimdos raumeninę sienelę ir gimdos kaklelį, vėliau plinta už gimdos ribų, limfiniu keliu plinta į dubens ir prieaortinius limfmazgius, o krauju metastazuoja į kitus organus.

Gimdos kūno vėžiu dažniausiai serga 55–65 m. moterys.

Tyrimas

Besiskundžianti aukščiau aprašytais simptomais moteris pirmiausiai apžiūrima akušerio ginekologo – jai atliekamas ginekologinis tyrimas. Gydytojas apžiūri makšties ir gimdos kaklelio gleivinę, mato, ar yra kraujo ir kt.

Dubens organų apčiuopos metu gydytojas stengiasi nustatyti, ar nėra pakitusi minėtų organų įprastinė vieta, jų dydis, konsistencija, forma, ar nėra susiformavusių papildomų darinių ir kt.

Jei ginekologinės apžiūros metu apčiuopiama padidėjusi negu turėtų būti menopauzėje esančiai moteriai gimda, jei moteris skundžiasi anksčiau minėtais simptomais, atliekami detalesni gimdos tyrimai, kad būtų nustatyta tikroji ligos diagnozė. Atliekama gimdos echoskopija. Šio tyrimo metu panaudojant aukšto dažnio garso bangas ir kompiuterinę techniką gaunami organų vaizdai, kurie matomi monitoriaus ekrane. Gydytojas įvertina gimdos dydį, jos gleivinės storį, ar joje yra papildomų darinių. Šio tyrimo metu apžiūrima šlapimo pūslė, kiaušidės, kiaušintakiai.

Jei, įvertinus esamus simptomus, ginekologinio, echoskopinio tyrimo duomenis įtariamas gimdos kūno vėžys, šių tyrimų dar nepakanka vėžio diagnozei patvirtinti – būtina atlikti gimdos gleivinės biopsiją ir gautą medžiagą ištirti mikroskopu. Gimdos gleivinės biopsija gali būti atliekama keliais būdais, kurį jų naudoti, nusprendžia gydytojas.

Atliekami bendrieji bei biocheminiai kraujo tyrimai bendrajai sveikatos būklei patikrinti. Šie tyrimai parodo kraujo forminių elementų (leukocitų, eritrocitų, trombocitų) kiekio pakitimus bei vidaus organų (inkstų, kepenų) veiklą.

Paprastai visada atliekamas krūtinės ląstos rentgeninis tyrimas, siekiant įvertinti plaučių, širdies bei kitų krūtinės ląstos organų būklę ir ar nėra vėžio išplitimo į plaučius požymių.

Taip pat gali būti atliekama histeroskopija – gimdos gleivinės apžiūrėjimas iš vidaus. Specialiu prietaisu apžiūrima gimdos gleivinė iš vidaus ir iš įtartinos vietos paimamas gleivinės gabaliukas mikroskopiškai jį ištirti.

Reikalui esant atliekama gimdos kaklelio kanalo diliatacija ir gimdos kiuretažas. Tai nedidelės apimties operacija, kurios metu specialiais instrumentais atliekamas kiuretažas – išgrandoma gimdos kūno gleivinė. Gauta medžiaga siunčiama patologui atlikti mikroskopinį jos ištyrimą ir nustatyti ar yra gimdos kūno vėžio ląstelių.

Apžiūrėjęs ir įvertinęs visus vaizdus, gydytojas nustato, ar vėžinis procesas jau peržengė organo ribas, ar yra vėžio metastazių limfmazgiuose. Šis tyrimo būdas naudojamas nebūtinai kiekvienu gimdos kūno vėžio atveju. Gydytojas, turėdamas jau atliktų tyrimų rezultatus, nusprendžia, ar reikia atlikti kompiuterinę tomografiją ar magnetinio rezonanso tomografiją.

Į viršų

Gydytojai

Onkologas, Radiologas, Echoskopuotojas

Reitingas

Vilnius

Onkologas, Mamologas

Reitingas

Vilnius

Į viršų