Galvos smegenų navikai

Smegenų navikų atsiradimo priežastys nežinomos. Smegenų navikai gali atsirasti bet kokio amžiaus žmogui, dažniausiai serga dviejų amžiaus grupių žmonės: vaikai nuo 3 iki 12 metų ir suaugusieji nuo 40 iki 70 metų. Taip pat smegenų navikais dažniau suserga kai kurių pramonės šakų darbininkai (naftos perdirbimo, gumos, vaistų pramonės). Pastebėta, kad smegenų vėžiu kartais serga keli tos pačios šeimos nariai, todėl neatmetama ir paveldimumo galimybė.

Smegenų navikų ląstelės yra kilusios iš normalių smegenų ląstelių, tačiau dėl nežinomų priežasčių jos pradeda nekontroliuojamai daugintis, tuo būdu didėja galvos smegenų tūris, o to pasekmė - didėja spaudimas kaukolės ertmėje, nustumiamos sveikos smegenų dalys, sutrinka galvos smegenų veikla. Visos žmogaus kūno ląstelės pasižymi dviem savybėm: diferenciacija ir autoreguliacija. Diferenciacija reiškia, kad ląstelės auga ir vystosi, kad atliktų tam tikrą specifinį darbą: besidalijančios ląstelės gauna informaciją, kaip tapti skirtingomis viena nuo kitos – taip, pavyzdžiui, augant vaisiui motinos gimdoje, ląstelės suformuoja skirtingas kūno dalis (dalis ląstelių tampa raumenimis, dalis oda, plaučiais, smegenų audiniu ir t.t.). Tokiu būdu visos ląstelės atlieka labai skirtingą, specifinį darbą. Ląstelės taip pat reguliuoja savo augimą. Tai reiškia, kad jos „žino“, kada kūnui reikia naujų ląstelių, tuomet jos dauginasi, tačiau visada „žino“, kada sustoti (pavyzdžiui, kol žmogus auga, ilgėja jo kaulai, bet sulaukus aštuoniolikos, dvidešimties metų, kaulai nustoja augti ir organizme nustoja daugintis kaulų ląstelės). Tai autoreguliacija. Naviko ląstelės praradusios savybę diferencijuotis ir atlikti autoreguliaciją. Šios ląstelės negamina nuodingų medžiagų, nenaikina normalių smegenų ląstelių, jos tik monotoniškai dauginasi užimdamos vis didesnę erdvę kūne ir sąlygodamos normalaus audinio suspaudimą.

Centrinės nervų sistemos navikai, kaip ir kitų sistemų ar organų navikai, gali būti piktybiniai ir gerybiniai. Pagal savo kilmę yra išskiriami navikai, kurių ląstelės yra smegenų audinio ląstelių kilmės – glialiniai, bei iš kitų smegenų struktūrų – neglialiniai.

Centrinės nervų sistemos naviko simptomai priklauso nuo to, kurioje smegenų dalyje jis auga. Galvos smegenys yra apsuptos smegenų skysčio, vadinamo likvoru. Šis skystis gaminasi giliai galvos smegenyse ir teka link nugaros smegenų, o po to grįžta į galvos smegenis, tuo būdu vyksta likvoro cirkuliacija. Navikas gali užspausti likvoro nutekėjimo takus, dėl to atsiranda dažniausiai rytiniai galvos skausmai, pykinimas, vėmimas, svyravimas į šalis einant, mieguistumas ir daugelis kitų požymių, dėl kurių žmogus pasijunta rimtai sergąs. Trečdalis auglių vaikams bei 70% suaugusiems vystosi viršutinėje galvos smegenų dalyje. Priklausomai nuo vietos, kur vystosi auglys, gali atsirasti tam tikri simptomai: naviko augimas gali sąlygoti traukulių atsiradimą, gali pasikeisti paciento elgesys – atsirasti netikėti, keisti poelgiai, kvailiojimas, sutrikti šlapinimasis, tuštinimasis, atsirasti kurios nors kūno dalies raumenų silpnumas, pasireikšti nevikrūs judesiai. Jei navikas vystosi apatinėje galvos smegenų dalyje – smegenų kamiene(tai smegenų dalis, jungianti galvos smegenis su nugaros smegenimis), tai gali atsirasti dvejinimasis akyse, pacientas gali pastebėti, kad jo akys nesisuka drauge, atsirasti seilėtekis, perkreipti veidą dėl veido raumenų silpnumo, sutrikti rijimas, pasikeisti kalba. Galvos smegenų navikų eiga priklauso nuo to, kaip greitai navikas auga, koks jo piktybiškumo laipsnis, kurioje smegenų dalyje jis yra.

Pagrindinis galvos smegenų gydymo būdas yra chirurginis. Chirurginis galvos smegenų auglių šalinimas taikomas, kai auglys yra išoriniame galvos smegenų paviršiuje ar, kai auglio pašalinimas iš gilesnių galvos smegenų dalių nesukelia ryškesnių neurologinių sutrikimų nei juos sąlygoja pats navikas. Kartais chiruginio gydymo nepakanka, nes ne visas auglio ląsteles tokiu būdu galima pašalinti, tuomet papildomai taikomas spindulinis gydymas bei chemoterapija. Šių gydymo metodų tikslas – pašalinti likusias auglio ląsteles, jas apšvitinant jonizuojančios radiacijos spinduliais ar paveikus cheminėmis medžiagomis, sukeliančiomis auglio ląstelių dauginimosi sustabdymą. Be šių gydymo priemonių, kuriomis siekiama pašalinti patį auglį, taikomos gydymo priemonės, kurios veikia naviko sąlygotus simptomus: kortikosteroidai, prieštraukuliniai vaistai. Dažniausiai traukulių priepuolių, sąlygotų galvos smegenų auglio, gydymui taikomas karbamazepinas, fenitoinas, valproinė rūgštis.

Komplikacijos Po galvos smegenų auglio gydymo pacientas toliau stebimas gydytojų, jam kas 3-6 mėn. kartojama galvos smegenų kompiuterinė tomografija ar magnetinio rezonanso tomografija. Tyrimų dažnis priklauso nuo galvos smegenų auglio tipo. Auglio komplikacijos gali būti dėl atsinaujinusio naviko augimo ar sąlygotos taikyto gydymo (pvz., operacinio) – po operacijos gali likti neurologiniai sutrikimai (pasilpusios galūnės, sutrikusi kalba, rijimas, jutimo sutrikimai, traukulių priepuoliai, sutrikusios pažinimo funkcijos, pasilpusi atmintis, sutrikusios emocijos).