Eritremija (tikroji policitemija). Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas

Teksto dydis:


Eritremija (tikroji policitemija) – tai navikinė liga, kurios metu nevaldomai daugėja mieloidinės kilmės kraujo ląstelių (raudonųjų kraujo kūnelių – eritrocitų, kraujo plokštelių – trombocitų, baltųjų kraujo kūnelių – leukocitų).

Ligos eiga

Atsiranda ryškus odos, lūpų, nagų, gleivinių rausvumas. Ligonius vargina kūno niežulys, stiprėjantis nusiprausus po dušu ar vonioje, rankų delnų ir kojų padų deginimas, galvos skausmas, bendras silpnumas, sumažėjęs darbingumas, nemalonūs pojūčiai po kairiu šonkaulių lanku dėl padidėjusios blužnies. Skiriami trys eritremijos stadijos, kurios keičia viena kitą. Po pirmosios stadijos, kuri pasireiškia anksčiau aprašytais pilnakraujystės požymiais ir trunka keleta metų, būna antroji stadija, kai kaulų čiulpai ir kepenys pamažu apauga jungiamuoju audiniu – išnyksta pilnakraujystė, didėja kepenys ir blužnis, nebereikalingas gydymas. Ši stadija taip pat trunka keleta metų. Tada pasiekiama paskutinė „išdegusios“ ligos stadija – atsiranda visų kraujo ląstelių trūkumas, sukeliantis bendrą silpnumą, mažėja atsparumas bakterinėms infekcijoms. Dabar gydant šią ligą išgyvenamumo vidurkis – 10 metų.

Į viršų

Gydytojai

Onkologas, Mamologas

Reitingas

Vilnius

Į viršų