Eritremija (tikroji policitemija)

Tai reta liga, dažniau pasireiškianti tarp vyrų nei moterų bei retai pasitaikanti jaunesniems nei 40 metų amžiaus žmonėms. Tiksli ligos priežastis nežinoma.

Atsiranda ryškus odos, lūpų, nagų, gleivinių rausvumas. Ligonius vargina kūno niežulys, stiprėjantis nusiprausus po dušu ar vonioje, rankų delnų ir kojų padų deginimas, galvos skausmas, bendras silpnumas, sumažėjęs darbingumas, nemalonūs pojūčiai po kairiu šonkaulių lanku dėl padidėjusios blužnies. Skiriami trys eritremijos stadijos, kurios keičia viena kitą. Po pirmosios stadijos, kuri pasireiškia anksčiau aprašytais pilnakraujystės požymiais ir trunka keleta metų, būna antroji stadija, kai kaulų čiulpai ir kepenys pamažu apauga jungiamuoju audiniu – išnyksta pilnakraujystė, didėja kepenys ir blužnis, nebereikalingas gydymas. Ši stadija taip pat trunka keleta metų. Tada pasiekiama paskutinė „išdegusios“ ligos stadija – atsiranda visų kraujo ląstelių trūkumas, sukeliantis bendrą silpnumą, mažėja atsparumas bakterinėms infekcijoms. Dabar gydant šią ligą išgyvenamumo vidurkis – 10 metų.

Gydymo tikslas – sumažinti kraujo klampumą, apsaugant ligonį nuo grėsmingų komplikacijų. Dėl to atliekamos flebotomijos – kraujo nuleidimai. Vieno gydymo kurso metu nuleidžiama apie 500 ml kraujo. Chemoterapija, mielosupresantai – mažina patologiškai besidauginančių ląstelių kiekį. Ligoniams, kurių kraujyje yra ryškus trombocitų (kraujo plokštelių) padidėjimas, skiriama aspirino, kuris mažina jų gebėjimą sulipti ir užkimšti kraujagysles.

Arterijų ir venų trombozė (užsikimšimas), kuri įvyksta dėl padidėjusios kraujo masės ir klampumo. Pagal vietą, kur įvyko trombozė, vystosi organo pakenkimas – širdies infarktas, galvos smegenų insultas ir t.t.

Pastebėjus minėtus simptomus, kreiptis į gydytoją.