Žaizdos. Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas

Teksto dydis:


Žaizdos – tai odos, gleivinių, gilesnių audinių vientisumo pažeidimas. Pjautinės, draskytos ir traiškytos, durtinės, muštinės, kąstos, šautinės žaizdos.

Ligos eiga

Pjautinės žaizdos dažniausiai būna lygiais kraštais. Jos gausiai kraujuoja, tačiau paprastai sugyja greičiau ir rečiau pūliuoja. Tokios delne žaizdos pavojingos, nes gali būti pažeistos sausgyslės.
Draskytos ir traiškytos žaizdos – nelygiais, draskytais kraštais, kraujuoja nelabai gausiai, būna sužalota daugiau audinių. Gyja blogiau, dažniau pūliuoja.
Esant durtinėms žaizdoms oda pažeidžiama neplačiai – 1-2 cm, tačiau būdingas gilus kanalas. Gali būti sužalotos kraujagyslės ar vidaus organai.
Kąstos žaizdos pavojingos tuo, kad į jų vidų patenka pavojingų bakterijų ar virusų (stabligės, pasiutligės sukėlėjų), kartais – nuodų (gyvatės, skorpiono ir kt.).
Šautinės žaizdos gyja blogai, nes aplink kulkos kanalą susidaro audinių kontuzijos zona, patenka drabužių dalelių, parako, dūmų. Kulka gali pažeisti nervus, kraujagysles, kaulus, vidaus organus.
Pavojinga, kai į žaizdą patenka dirvožemio, mėšlo. Galima susirgti anaerobine infekcija (pvz.: stablige). Žaizdos gyja pirminiu arba antriniu būdu.
Pirminiu būdu žaizdos sugyja per 7-8 dienas. Dažniausiai tai aseptinės, chirurgiškai apdorotos žaizdos.
Antriniu būdu žaizdos gyja gerokai ilgiau. Tai plačiai prasivėrusios žaizdos, kurioms būdinga pūlinga infekcija, audinių nekrozė, gali būti svetimkūnis. Tokioms žaizdoms sugijus, lieka randas.

Į viršų