Seborėjinis dermatitas

Seborėjinio dermatito priežastys nėra visai aiškios. Manoma, kad ligos sukėlėjas yra grybelis – Pityrosporum ovale, tačiau yra nuomonių, kad grybelio infekcija yra tik antrinė infekcija. Pažeidimų atsiradimui įtakos turi metų laikas (seborėjinis dermatitas sustiprėja rudenį, žiemą, o susilpnėja vasarą), klimatas, nervų sistemos ligos (Parkinsono liga, siringomielija, epilepsija), paveldimumas, imuninė būklė, netinkamas gyvenimo būdas, mityba, amžius (dažnai ši patologija atsiranda kūdikystėje, paauglystėje).

Vaikų seborėjinis dermatitas prasideda staiga antrą trečią gyvenimo savaitę. Iš pradžių atsiranda rausvų, pasidengusių riebiomis pleiskanomis dėmių ar židinių. Dažniausiai apima plaukuotąją galvos dalį, veidą, didžiąsias raukšles. Liga trunka apie 10-12 savaičių, rečiau iki 18 savaičių.

Suagę dažniausiai serga 20-50m. amžiaus ir vyresni. Atsiranda 5-10mm skersmens, apvalių, netaisyklingos formos pleiskanojančių židinių. Būdinga žiedinis bėrimas liemens, krūtinės ir tarpumentės srityse. Rečiau uždegimas apima krūtinę, raukšles, nugarą. Veide beria antakius, nosį, nosies ir lūpų raukšlę, skruostus ir sudaro drugelio formą. Liga trunka mėnesius ir metus. Vasarą dažniausiai pranyskta, o žiemą vėl atsinaujina.

Gydant seborėjinį dermatitą labiausiai padeda ketokonazolio preparatai. Skiriamas 26 proc. kremas arba šampūnas. Ketokonazolio kremas yra naudingas gydant veido ir kūno odos seborėjinio dermatito židinius. Šis kremas tepamas vieną arba du kartus per dieną. Gydymo trukmė 3–4 savaitės. Jeigu procesas kartojasi, gydymą reikia kartoti. Ketokonazolio šampūnas yra gera priemonė, esant galvos srities seborėjiniam dermatitui. Šampūnas turi fungicidinį, t.y. naikinantį grybelį, poveikį ir gydo uždegimą, stabdo riebalų išsiskyrimą ir apsaugo nuo pleiskanų pasikartojimo. Gydant ketokonazolio šampūnu skiriamos dvi gydymo fazės: 1) gydomoji fazė, kai galva plaunama 2 kartus per savaitę visą mėnesį; 2) profilaktinė fazė, kai galva plaunama kartą per savaitę (2–4 savaites). Seborėjiniam dermatitui gydyti naudojamos ir seniau žinomos gydymo priemonės – siera, degutinės medžiagos, kortikosteroidų tepalai ir kremai, seleno sulfidas, cinko piritionas ir kt. Jos turi fungistatinį, t.y. slopinantį grybelio dauginimąsi, poveikį ir gydo uždegimą.

Esant labai išplitusiam seborėjiniam dermatitui gali būti skiriama geriamų gliukokortikoidų. Svarbus ir etiologinių faktorių paaiškinimas, jų kontroliavimas (pvz.: vengti emocinių svyravimų, stresų, prakaitavimo, sureguliuoti mitybą, svorį).

 

Odos pažeidimai gali komplikuotis antrine infekcija – bakterine arba kandidamikozine.

Nebijoti dažnai plauti galvą. Svarbu nepersistengti: nepilti daug šampūno, galvos odą masažuoti kuo švelniau, nes priešingu atveju skatinama riebalų liaukų veikla ir atsiras dar daugiau pleiskanų. Patartina į skalavimo vandenį įpilti keletą lašų arbatmedžio aliejaus. Galvą galima trinkti net ir karštu vandeniu, nes jo temperatūra nepakeičia galvos odos būklės. Tiesa, karštas vanduo kenkia patiems plaukams. Nepatartina plaukų džiovinti elektriniu džiovintuvu. Verta išbandyti ir gydomąsias žoleles (pvz.: praustis, skalauti plaukus kiaulpienių žiedų, dilgėlių ar šalavijų nuoviru). Nors sergant seborėjiniu dermatitu oda būna riebi arba mišri, negalima šalinti riebalų blizgesio alkoholio turinčiomis priemonėmis, nes tuomet ji pleiskanoja. Reikėtų vartoti pienelį, toniką be alkoholio bei vengti paprasto tualetinio muilo.