Randai

Rando ryškumas priklauso nuo žaizdos formos, užterštumo, sužeidimo būdo (nelygiais kraštais žaizdos gyja blogiau, infekuotos palieka ryškesnius randus). Ne visiems žmonėms ir ne visuomet žaizdos gyja vienodai. Netgi tiems patiems žmonėms įvairiose kūno vietose randai gyja skirtingai. Būna atvejų, kai be jokių aiškių priežasčių randas gyja negražiai.

Jaunesnė oda gyjant žaizdoms turi polinkį augti, todėl susidaro dideli ir grubūs randai. Iš pradžių randas gali būti raudonas ir didelis, pamažu jis nyksta.

 

Genetiniai veiksniai – odos tipai
Žmonių oda su tamsiu pigmentiniu epidermiu (pvz., afrikiečių ar azijiečių) linkusi sudaryti keloidus (didelius randus, iškylančius odos paviršiuje). Tamsesnio gymio žmonių, kurių odoje daugiau pigmento, ir randai tamsesni.

Randų vieta
Ant judrių vietų - kaklo, plaštakų, fiziologiškai aktyvesnių raumenų (tokių kaip nugaros, kojų, pečių) ir sąnarių - susidaro didesni ir labiau matomi randai.

Randų infekcijos arba komplikacijos
Infekcijos padidina tikimybę, kad randas bus negražus. Pooperacinis pjūvis paprastai sugyja per 5–6 dienas. Tačiau jei pjūvio žaizda infekuojama, po jos lieka didesnis ir ryškesnis randas.

Aplinkos poveikis 
Rando ryškumą veikia saulė - atidengtose vietose randai lieka tamsesni. 

Randų tipai
Užgijus žaizdai susidaro įvairių tipų randai - jie išveša, išplinta, lieka paraudę, pakilę virš odos paviršiaus arba įdubę.

Hipertrofiniai randai
Tokie randai dažniausiai susidaro ant nudegusios jaunų žmonių arba ant tamsesnės odos. Randai yra raudoni, dideli ir iškilę, gali perštėti ir skaudėti, jų augimą apriboja žaizdos dydis. Hipertrofiniai randai pradeda susidaryti praėjus dviems savaitėms nuo sužeidimo. Jie gali gerėti savaime, tačiau šis procesas trunka ilgiau nei metus.
Ypač darkantys išvaizdą randai lieka po nudegimų.

Keloidiniai randai
Keloidai gali susidaryti bet kurio amžiaus žmonėms, tačiau dažniau susidaro ant jaunų žmonių odos ir ant tamsesnės odos. Keloidai yra grubūs, apvalūs, sudaro netaisyklingas randų audinio raukšles, plinta toliau už žaizdų ribų. Lyginant su oda, esančia aplink žaizdą, koloidai yra tamsesni. Dažnai jie būna raudonos spalvos. Keloidai gali susidaryti iškart po sužeidimo arba pablogėti nėštumo metu.

Atrofiniai randai
Šie randai yra mažos apvalios įdubos, esančios žemiau nei aplinkinė oda. Jie atsiranda, kai sutrinka gijimo procesas ir susidaro nepakankamas jungiamojo audinio kiekis, pavyzdžiui, išnykus spuogams.

Randų gydymo tikslas – juos minkštinti, šviesinti, lyginti, padaryti kuo mažiau matomus lyginant su šalia esančiu odos paviršiumi; atkurti sužeistos vietos funkciją ir buvusią išvaizdą. Estetinis gydymo tikslas dažnai būna aktualiausias, ypač kai oda pažeista matomoje vietoje.
Geriausias rezultatas pasiekiamas, kai randai pradedami gydyti iškarto po to, kai sugyja oda - ankstyvu randėjimo periodu, kai jungiamasis audinys užpildo odos ir paodžio defektą, formuojasi ir tvirtėja.
Ypač svarbu randus prižiūrėti tiems, kurie turi polinkį randų išvešėjimui.