Prakaitavimas gausus (hiperhidrozė)

Pernelyg gausus prakaitavimas (hiperhidrozė) gali būti daugelio ligų simptomas: cukraligės, skydliaukės ligų arba menopauzės pasekmė. Nustatyta, kad žmonių, kurie smarkiai prakaituoja, nervų sistemą nuolat veikia ekrinines liaukas ir tai nebūna susiję su ypatinga situacija arba metų laiku. Kai kurie žmonės prakaituoja kasdien, kiti – kelis kartus per savaitę, tačiau tik tada, kai nemiega. Naktimis pasikartojantys karščio pylimai arba prakaitavimas gali būti hormoninės sistemos sutrikimų arba menopauzės požymiai.

Prakaitavimą gali skatinti vaistai (propranololis, pilokarpinas, tricikliai antidepresantai, venlafaksinas). Gausiau prakaituojama dėl infekcijos, tireotoksikozės, hipoglikemijos, taip pat menopauzės periodu. Hiperhidrozė gali būti įgimta ar įgyta.

Didelis vaidmuo diagnozuojant hiperhidrozę tenka anamnezei. Diagnozę galima patvirtinti, tik jeigu nenustatoma kita padidinto prakaitavimo priežastis. Atliekamas Minor jodo-krakmolo testas. Oda pabarstoma krakmolu ir tepama jodo tirpalu. Prakaitui tirpdant krakmolą, jis reaguoja su jodonatu ir taip tam tikros zonos nusidažo violetine spalva. Prakaito kiekis nustatomas gravimetriniu metodu: popierinis filtras penkioms minutėms prispaudžiamas prie nusausintos odos ir po to pasveriamas. Hiperhidrozė diagnozuojama, kai per penkias minutes iš vienos pažasties išsiskiria daugiau kaip 100 mg prakaito. Tačiau šio tyrimo jautrumas ir specifiškumas diagnozuojant hiperhidrozę nepatvirtintas, todėl klinikinėje praktikoje taikomas retai.

Naudojami ir kai kurie kiti tyrimai prakaito kiekiui nustatyti, hiperhidrozei diagnozuoti ir gydymo veiksmingumui įvertinti: dinaminė sudometrija, termoreguliacinis prakaitavimo testas.

Būdai:

• Anticholinerginiai vaistai ir klonidinas
• Antiperspirantai*
• Jontoforezė: jos veikimo mechanizmas nėra aiškus. Vandeniu sudrėkintais vilnoniais pavilgais padengti davikliai dedami gydymo lauke ir jais perduodama elektros srovė, kurios amplitudė laipsniškai didinama iki maksimaliai toleruojamos; procedūra atliekama kiekvienoje vietoje po 30 min. 1–2 kartus per dieną kasdien iki 2 sav. Galimas šio metodo nepageidaujamas poveikis yra odos nudegimai dėl tiesioginio elektros srovės poveikio.
• Botulino toksinas A (BTA)*
• Vietinis chirurginis gydymas: Vakarų Europos šalyse yra gana populiari tokia procedūra: ekrininių liaukų latakų nervų perpjovimas – simpatektomia, šitaip stabdomas itin gausus prakaitavimas. Procedūra atliekama klasikiniu arba endoskopiniu būdu. Kai kurios klinikos siūlo riebalų pertekliaus išsiurbimą – liposakciją, kai kartu su riebalais pašalinamos ir liaukos. Visos procedūros atliekamos esant bendrajai nejautrai, po jų lieka tik nedideli randai. Kai kurie pacientai renkasi šį metodą dėl vieno dalyko - nori atsikratyti prakaitavimo visam laikui. Bet dermatologai perspėja, kad - be pooperacinio uždegimo rizikos arba atsitiktinio nervų pažeidimo - procedūros gali turėti netikėtų pasekmių: gali prasidėti kompensacinis prakaitavimas. Pašalinus liaukas vienoje vietoje, kūnas pradeda prakaituoti kitaip, pavyzdžiui, per sėdmenų, krūtų, šlaunų odą.
• Simpatinė denervacija: Simpatinė nervų sistema – tai vegetacinės nervų sistemos dalis, inervuojanti vidaus organus, kraujagysles, padidinanti prakaitavimą. Pacientui atliekama simpatektomija – operacija, kurios metu perkerpami, prideginami ar suspaudžiami simpatinės nervų sistemos nervai.

Taigi, ši liga nėra lengvai gydoma. Taikomi medikamentiniai ir chirurginiai metodai, kurių veiksmingumas nevienodas. Chirurginis gydymas gerokai brangesnis nei medikamentinis, sukelia nepageidaujamų reiškinių, kurie gali smarkiai pabloginti gyvenimo kokybę.

Įvertinus įvairių gydymo metodų kainos ir naudos bei rizikos santykį, bene veiksmingiausias ir saugiausias būdas hiperhidrozei (net ir sunkiai) gydyti yra botulino toksino A įodinės injekcijos. Jo leidžiama į odą maždaug kas 1–2 cm aplink prakaituojantį plotą. Botulinas sustabdo nervinių ląstelių galūnių, veikiančių ekrinines prakaito liaukas, funkcionavimą ir apie pusmetį ar net metus jas slopina. Botulino galima švirkšti į padus, pažastis, sprandą, pakaušį, smilkinius, kaktą, delnus.

• 50 – 100 g ąžuolo žievės virti viename litre vandens 20 – 30 min. ant nedidelės ugnies. Garinti kojas kasdien visą savaitę.
• Arbatinį šaukštelį druskos išmaišyti stiklinėje karšto vandens, atvėsinti ir šiuo šiltu tirpalu praplauti kojas. Po to nuskalauti vėsiu vandeniu.
• Vieną arbatinį šaukštelį smulkintų šalavijo lapų užpilti 2 stiklinėmis verdančio vandens. Leisti 30 – 40 min. nusistovėti, vėliau perkošti. Gerti po 1 – 2 valgomuosius šaukštus du kartus per dieną 2 – 3 savaites.
• Tris valgomuosius šaukštus mišinio iš šalavijo, mėtos, dilgėlių užpilti vienu litru verdančio vandens. Leisti 30 – 40 min. nusistovėti, perkošti. Atvėsusiame antpile 15 min. palaikyti kojas.
• 20 lapelių lauro lapų užpilti trimis litrais verdančio vandens. Uždengti dangteliu. Kai antpilas šiek tiek atvės, 15 min. pagarinti jame kojas prieš miegą.
• Jei gausiai prakaituojate, rekomenduojama kas antrą dieną pagulėti 37 laipsnių temeperatūros vonioje su augalų antpilais. Siūlome išmėginti šiuos antpilus:
  200 gramų šalavijo lapų užpilkite 2 litrais vandens ir 20 minučių pavirinkite ant silpnos ugnies. Po to palaukite 30 minučių kol atvės, perkoškite ir supilkite į vonią.
  100 gramų ąžuolo žievės užpilkite 1 litru vandens ir 30 minučių pavirinkite ant silpnos ugnies. Po to 30 minučių palaukite kol atvės ir perkošus supilkite į vonią.
  Gydymo kursas: 12 – 15 procedūrų. Be to, procedūrų metu geriau nenaudokite nei muilo, nei dušo želė.

Visus šiuos receptus naudoti galima, jų komponentai turi dezodoruojančių ir antimikrobinių savybių, tačiau pasikliauti vien jais ir nesikreipti į medikus nereikėtų.

Delnų hiperhidrozę dažniausiai lydi padų hiperhidrozė, kuri gali virsti bromhidroze (nemalonaus kvapo prakaitavimu), komplikuotis infekcija ir odos maceracija (suminkštėjimas).

Kaip panaikinti nemalonų prakaito kvapą? Pirmiausia pačiu seniausiu ir paprasčiausiu būdu – vandeniu ir muilu. Tačiau jis veikia neilgai. Tada į pagalbą pasitelkiamas dezodorantas ar antiperspirantas. Dezodorantas neutralizuoja kūno kvapą. Jo sudedamosios dalys sustabdo bakterijų augimą, kuris sukelia nemalonų kvapą. Tačiau dezodorantai nereguliuoja išskiriamo prakaito kiekio. *Antiperspirantai sumažina prakaitavimą ir neutralizuoja prakaito kvapą. Bet kuri prakaitą mažinanti priemonė naudojama tuojau pat išsimaudžius, kai oda švari. Antiperspirantai negali būti naudojami ant pažeistos odos, pavyzdžiui, iš karto po skutimosi.

Dėl streso imama prakaituoti gausiau, o reagavimo būdas į sudėtingas situacijas dažniausiai būna įgytas. Psichoterapija arba relaksacija padeda sumažinti jo pasekmes. Psichoterapeuto pagalba tikrai gali būti reikalinga, ypač kai dėl prakaitavimo kyla stiprus stresas, panašus į stresą sergant žvyneline ar atopiniu dermatitu.

Kartais užtenka laikytis tam tikros dietos – valgyti mažiau aštrių produktų, riebaus maisto, saikingai vartoti alkoholį, gerti mažiau kavos ir kofeino turinčių gėrimų. Reiktų valgyti daugiau vaisių, daržovių, žuvies.