Pragulos. Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas

Teksto dydis:


Sąvoka „pragula“ (decubitus) kilo iš lotynų kalbos žodžio „decumbere“, reiškiančio „gulėti plokščiai“. Pragulos – tai vietiniai odos, poodinių ar gilesnių audinių pažeidimai dėl sutrikusios kraujotakos, audinių mitybos, kai jie nepakankamai aprūpinami deguonimi spaudžiamose kūno vietose. Tai audinių vientisumo pažeidimai, sutrikdantys audinių trofiką ir įsotinimą deguonimi. Atsiranda tada, kai kūno audiniai suspaudžiami tarp dviejų kietų paviršių ir kraujas, nešantis deguonį ir maistines medžiagas, negali patekti į suspaustąsias vietas. Ląstelės, negaudamos deguonies ir maisto medžiagų, žūva – formuojasi pragulos.

Priežastys

Pragulos formuojasi asmenims, kurie sunkiai juda patys – jiems reikia asistuojančių asmenų pagalbos stojantis, gulantis, rūpinantis savimi ir savo higiena. Tai vyresnio amžiaus asmenys, kadangi senstant vandens kiekis ir odos elastingumas mažėja, oda plonėja ir poodis greičiau pažeidžiamas, taip pat ligoniai, neįgalieji. Jautrumas pakinta paralyžiuotų ar diabetu sergančių ligonių. Taip pat dėl kraujotakos sutrikimų, anemijos, nepakankamos higienos ir nešvarios, suglamžytos patalynės, aukštos temperatūros, prakaitavimo ir šlapimo nelaikymo. Dažniausiai pragulos atsiranda tose vietose, kur kaulai yra arčiausiai kūno paviršiaus (kryžkaulio, kulnų srityje ir kt.) ir labiausiai slegia paviršinius audinius, bei tose srityse, kurios remiasi sėdint ar gulint.

Pragulos išsivysto dėl trijų mechanizmų: spaudimo – žmogaus kūno svoris spaudžia audinius, sutrikdydamas kapiliarinę kraujotaką; šliejimosi – šiuo atveju dėl ligonio slinkimo lovoje žemyn ar aukštyn pažeidžiami giluminiai audiniai, paviršiniai audiniai gali išlikti sveiki. Tokios pragulos sunkiai pastebimos; trinties – dėl nuolatinės trinties nutrinamas paviršinis odos sluoksnis, vystosi paviršiniai odos pažeidimai, tinkamai negydant, išsivysto pragula.

Skiriami pirminiai – tiesioginiai ir antriniai – netiesioginiai pragulų atsiradimo rizikos veiksniai:

Pirminiai:

  • spaudimas;
  • tempimas;
  • trintis;
  • drėgmė.

Netiesioginiai:

  • baltymų stoka (nepakankama mityba);
  • mažakraujystė;
  • nejudrumas;
  • vyresnis amžius;
  • rūkymas;
  • stuburo smegenų pažeidimai;
  • drėgna oda;
  • temperatūros pokyčiai: karščiavimas, hipotermija;
  • psichikos sutrikimai;
  • odos vientisumo pažeidimas, infekcija;
  • šlapimo, išmatų nelaikymas.

Į viršų