Pragulos. Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas

Teksto dydis:


Sąvoka „pragula“ (decubitus) kilo iš lotynų kalbos žodžio „decumbere“, reiškiančio „gulėti plokščiai“. Pragulos – tai vietiniai odos, poodinių ar gilesnių audinių pažeidimai dėl sutrikusios kraujotakos, audinių mitybos, kai jie nepakankamai aprūpinami deguonimi spaudžiamose kūno vietose. Tai audinių vientisumo pažeidimai, sutrikdantys audinių trofiką ir įsotinimą deguonimi. Atsiranda tada, kai kūno audiniai suspaudžiami tarp dviejų kietų paviršių ir kraujas, nešantis deguonį ir maistines medžiagas, negali patekti į suspaustąsias vietas. Ląstelės, negaudamos deguonies ir maisto medžiagų, žūva – formuojasi pragulos.

Patarimai ir profilaktika

Gydymui namų sąlygomis svarbu artimųjų palaikymas ir pagalba. Svarbu palaikyti tinkamą ligonio higieną, palaikyti odą sausą, švarią, esant šlapimo ar išmatų nelaikymui dažnai keisti patalus, išvalyti, nusausinti, nepalikti odos drėgnos, nes kyla rizika geriau vystytis praguloms. Nesugebančiam pačiam savimi pasirūpinti ligoniui padėti gulint pasisukti, apsiversti, atsikelti. Žinoti rizikingas vietas (sėdmenų, rankų, kulnų srityse), stebėti jas, atsiradus praguloms dėti specialius tvarsčius (hidrokoloidinius, alginatinius), žaizdas laikyti steriliai, prieš dedant tvarstį išvalyti šiltu vandeniu arba fiziologiniu tirpalu.

Į viršų