Pragulos. Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas

Teksto dydis:


Sąvoka „pragula“ (decubitus) kilo iš lotynų kalbos žodžio „decumbere“, reiškiančio „gulėti plokščiai“. Pragulos – tai vietiniai odos, poodinių ar gilesnių audinių pažeidimai dėl sutrikusios kraujotakos, audinių mitybos, kai jie nepakankamai aprūpinami deguonimi spaudžiamose kūno vietose. Tai audinių vientisumo pažeidimai, sutrikdantys audinių trofiką ir įsotinimą deguonimi. Atsiranda tada, kai kūno audiniai suspaudžiami tarp dviejų kietų paviršių ir kraujas, nešantis deguonį ir maistines medžiagas, negali patekti į suspaustąsias vietas. Ląstelės, negaudamos deguonies ir maisto medžiagų, žūva – formuojasi pragulos.

Ligos eiga

Pragulos atsiranda tose kūno vietose, kuriose yra didžiausias spaudimas. Beveik 95 % pragulų išsivysto apatinėse, paviršinėse, esančiose arčiausiai kaulų kūno vietose: tai juosmens sritis (ties kryžkauliu ir uodegikauliu), viršutinė šlaunies dalis (ties šlaunikaulio didžiuoju gūbriu, klubakaulio dygliais), kulnakauliai, taip pat viršutinės kūno dalys: ties menčių kraštais, alkūnėmis, pakaušiu, šonkauliais. Ankstyvas pragulos formavimosi požymis – paraudusi, kiek šiltesnė odos vieta. Vėliau odos paraudimas, neišnykstantis per 24 valandas toje vietoje, kuri buvo suspausta, yra vertinamas kaip pragula. Jei į šiuos simptomus nekreipiama dėmesio, pažeidžiami gilesni sluoksniai: poodis, fascijos, raumenys.

Į viršų