Plikimas (plaukų slinkimas). Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas

Teksto dydis:


Plikimas, plaukų slinkimas – tai reiškinys, kai sutrinka plaukų atsinaujinimas dėl per didelio plaukų slinkimo ar pablogėjusio jų ataugimo, ar abiejų priežasčių kartu.

Ligos eiga

Normaliai kasdien netenkama 35-100 plaukų, o plaunant galvą ir daugiau. Tiek pat jų ir atauga. Kadangi plaukų slinkimo priežasčių yra daug, todėl būna ir skirtingų plaukų pakitimų. Dažniausiai pasitaiko androgeninis plikimas. Tai pagrindinė vyrų ir moterų plaukų retėjimo ir plonėjimo priežastis. Vyrų plaukai retėja ir plonėja pamažu. Šis plikimas gali prasidėti bet kuriame amžiuje. Dažniausiai – po lytinio brendimo. Pirmiausia pradeda retėti plaukai kaktos šonuose, vėliau prasideda viršugalvio srities plikimas ir pagaliau atsiranda plikė. Nustatyta, kad genetinis polinkis plikti tiesiogiai priklauso nuo testosterono poveikio plaukų folikulų ląstelėms. Moterims androgeninis plikimas paprastai pasireiškia kiek vėliau, apie 30-40 gyvenimo metus, ir stebimas bendras plaukų išretėjimas visame plote, tačiau labiausiai išryškėja viršugalvyje. Sergant miksedema (trūkstant skydliaukės hormonų) oda būna sausa, galvos plaukai suplonėja, neblizga. Gali nuplikti ir genitalijų, antakių sritys. Trūkstant maisto medžiagų plaukai tampa sausi, negyvybingi, šviesesni, lėčiau auga, praretėja. Tokių plaukų pakitimų atsiranda organizme trūkstant geležies, cinko, esant baltymų deficitui. Rečiau pasitaiko lizdinis plikimas. Manoma, kad nuplinkama dėl autoimuninio plauko folikulo pažeidimo. Plaukai išslenka sudarydami įvairaus dydžio plikus židinius, kurie linkę didėti ir susilieti į didesnius nuplikimo plotus. Kai kuriems žmonėms nuslenka viso kūno plaukai. Lizdinis plikimas dažnai būna sergant atopiniu dermatitu, astma, alerginiu rinitu. Dažnai sergantiems lizdiniu plikimu diagnozuojamos skydliaukės ligos. Ši liga nėra pavojinga, tačiau pacientai itin kenčia psichologiškai.

Į viršų