Pleiskanos. Simptomai, priežastys ir eiga

Odos raginio sluoksnio ląstelėms keičiantis normaliai, pleiskanojimas tiesiog nepastebimas. Jei odoje gyvenantis mažas grybelis (Pityrosporum ovale) ima sparčiau daugintis, odos mikrofloros pusiausvyra sutrinka ir ląstelės, užuot atsinaujinusios per 3 savaites, tai padaro daug greičiau – per 15, o kartais net per 7 dienas. Pleiskanojimą sukeliantis grybelis plinta žaibiškai, erzina odą, kuri reaguoja spartesniu ląstelių atsinaujinimu. Mirusios ląstelės nespėja pasišalinti ir kaupiasi ant odos, sudarydamos pleiskanas. Pleiskanojimo priežasčių gali būti daug: 1. Hormonų pusiausvyros sutrikimai. Pleiskanų atsiranda arba padaugėja per lytinį brendimą, prieš mėnesines, premenopauzės laikotarpiu. Jų retai būna vaikams. Žmogui senstant, pleiskanų irgi mažėja. 2. Stresas. Plaukai, kaip ir visas organizmas, reaguoja į kiekvieną dienos išgyvenimą. Jei nuolat patiriate stresą, galvos ląstelės ima „skubėti“, padaugėja pleiskanų. Jų daug mažiau būna per atostogas. 3. Netinkama plaukų priežiūra. Pleiskanojimą gali paskatinti dažnos plaukų priežiūros procedūros, cheminis dažymas ar garbanojimas, plaukų plovimas šarminiais, odą sausinančiais ar pažeidžiančiais šampūnais, dažnas plaukų džiovinimas elektriniu džiovintuvu. 4. Kai kurios odos ligos. Sergant žvyneline, ichtioze, grybelinėmis ligomis bei esant odos riebalų liaukų veiklos sutrikimui (seborėjai), pleiskanų pagausėja ligos paūmėjimo metu. 5. Kitos priežastys. Nuovargis, liga, netinkama mityba, vitaminų stoka, užterštas oras taip pat skatina pleiskanojimą.

Pleiskanojimas gali būti smulkus (sėleninis) arba stambus (žvynelinis). Smulkus pleiskanojimas – tai kosmetinis defektas, būdingas daugiausiai suaugusiems žmonėms, retai – vaikams. Galvos plaukuotoje dalyje ribotame plote ima kauptis nedidelių baltų ar pilkšvai sidabrinės spalvos pleiskanų, panašių į sėlenas. Taip būna, kai oda sausoka, susilpnėjusi prakaito liaukų funkcija. Šukuojantis pleiskanos lengvai atsiskiria nuo odos ir tarsi baltas sniegas apkrinta drabužius. Daugiau jų būna smilkiniuose, prie kaktos ir pakaušyje. Plaukai būna sausi, trapūs. Vienintelė paguoda – sausos pleiskanos lengvai gydomos. Esant stambiam (žvyneliniam) pleiskanojimui, plaukai būna riebaluoti, sulipę, odą dengia storas riebalų ir pleiskanų sluoksnis. Pleiskanos didelės, lyg žuvies žvynai, riebios, pilkos ar gelsvos. Vargina niežėjimas, oda parausta, nusikasius atsiranda šašų. Gali pradėti slinkti plaukai. Riebios pleiskanos dažniausiai būna kai kurių odos ligų (grybelio, žvynelinės, ichtiozės ar seborėjinio dermatito) simptomas. Tuomet išberiama ir kūno oda. Smulkus pleiskanojimas vaikystėje prasideda pamažu (5-10 metų) ar staiga (10-20 metų žmogui). Veiksmingomis priemonėmis ištrynus galvą ir pašalinus pleiskanas, po 4-7 dienų jų vėl gali atsirasti. Toks smulkus pleiskanojimas daugeliui savaime išnyksta sulaukus 50 metų amžiaus. Jei yra labai daug riebių pleiskanų, jos neišnyksta plaunant galvą specialiais gydomaisiais šampūnais – reikia ieškoti tikrosios priežasties. Sergant kai kuriomis odos ligomis, pleiskanojimas padidėja joms paūmėjus.