Niežai

Niežus sukelia niežinė erkė Sarcoptes scabiei hominis. Jų patelės būna 0,3-0,4 mm ilgio, o patinėliai perpus mažesni. Patekusios ant odos apvaisintos erkių patelės įsisiurbia į epidermį (antodį) ir ten rausia apie 0,5 cm ilgio urvelius (niežų takus), kuriuose padeda kiaušinėlius (vidutiniškai po 2-3 per dieną ). Per kelias savaites jos padeda iki 50 kiaušinėlių ir žūva. Iš kiaušinėlių per 1 savaitę išsirita lervos, prasigraužia į odos paviršių ir per 2-3 savaites subręsta. Odos paviršiuje gyvenantys patinėliai jas apvaisina ir patelės vėl pradeda rausti urvelius. Optimali temperatūra niežinėms erkėms gyvuoti – 37 laipsniai Celsijaus. 55 laipsnių temperatūroje jos žūva per 10 minučių, o žemesnėje nei 0 laipsnių temperatūroje – per keletą dienų. Suaugusios erkės be žmogaus organizmo ant drabužių ir patalynės išgyvena iki 4 dienų. Niežais galima užsikrėsti nuo sergančiojo žmogaus artimo kontakto būdu – šeimoje, kolektyvuose, darbovietėse, pirtyse (sveikinantis, liečiantis, lytinio kontakto metu), taip pat per užkrėstus drabužius, rankšluosčius, patalynę, žaislus, pinigus bei kitus buities daiktus

Užsikrėtus niežais ligos požymiai atsiranda po vienos ar dviejų savaičių, kartais dar vėliau. Oda būna išberta poriniais mazgeliais ir pūslelėm, o nukasius atsiranda kraujingų šašelių. Gerai įsižiūrėjus, galima pamatyti erkių takus (jie būna nuo 2 iki 20 mm ilgio, truputį pakilę virš odos). Geriausiai matomi plaštakos šonuose, ant pirštų, delnų ir padų. Odą išberia tipiškose vietose – ant plaštakų, riešo, tarpupirščiuose, apie bambą, lytinius organus, krūtų spenelius, pažastų duobes, ant šlaunų vidinio paviršiaus ir sėdmenų. Vaikams bėrimų būna ant galvos, delnų ir padų. Bėrimų nebūna ant nugaros, krūtinės ir veido. Užsikrėtusius labiausiai vargina intensyvus odos niežėjimas, ypač vakare atsigulus į lovą ir sušilus. Niežėjimą erkės sukelia grauždamos urvelius odoje. Panašiais negalavimais gali skųstis artimieji, draugai bei kiti artimai kontaktavę žmonės. Ligos eiga priklauso nuo žmogaus imuniteto bei asmens higienos įgūdžių. Bėrimų gali būti daug arba mažai, o tiems, kurie dažnai maudosi, bėrimų beveik nematyti.

Niežams gydyti yra keletas efektyvių būdų. Svarbiausia taisyklė – artimiesiems ir artimai kontaktavusiems asmenims yra būtinas profilaktinis gydymas. Pradėjus ir baigus gydymą reikalinga kruopšti drabužių bei buitinių daiktų dezinfekcija. Taikomas vietinis gydymas: 5 proc. permetrino tepalu galima teptis pirmąsias 24-48 valandas; 20 proc. benzyl-benzoato tepalas vartojamas 3 dienas; 33 proc. sulfurato tepalas vartojamas 5 dienas.

Dažniausia komplikacija yra išsivysčiusios pūlingos odos ligos (impetiga, šunvotė), kurios dažniausiai būna plaštakų, riešų srityje. Rečiau būna limfangitas, limfadenitas. Retais atvejais oda gali kilti egzema (alerginis odos uždegimas).

Susirgus niežais reikia ieškoti infekcijos šaltinio, tikrinti šeimos narius bei su jais bendraujančius asmenis. Šiems, nors ir neserga niežais, skiriamas profilaktinis gydymas. Norint išvengti pakartotino užsikrėtimo, būtina dezinfekuoti drabužius, patalynę, avalynę, pirštines, asmeninius daiktus, žaislus, baldus (sofas, minkštas kėdes, fotelius) bei patalpas. Baltiniai virinami, o jei virinti negalima, tai išskalbti liginami iš vidinės pusės karštu lygintuvu arba 14 dienų laikomi negyvenamoje šaltoje patalpoje.

Dažnai pacientai, pajutę odos niežėjimą, vartoja antihistamininius vaistus, hormoninius tepalus manydami, kad liga alerginės kilmės. Geriau kreiptis į dermatologą, nei patiems netinkamai gydytis. Tepalu sutepamas visas kūnas iki galvos. Nusiplovus rankas, papildomai reikia ir jas sutepti vaistais. Po gydymo oda gali tapti jautri, sausa, todėl gerai tiktų bet koks odą minkštinantis kremas, pienelis.