Ikinavikinės odos ligos

Piktybinis navikas gali atsirasti po „slapto” periodo, kuris gali būti įvairaus ilgumo. Navikui supiktybėti įtakos turi trys veiksnių grupės: 1. Išoriniai – fizinės traumos, saulės spinduliai, rentgeno spinduliai, įvairūs profesiniai dirgikliai (parafinas, degutas ir kt.); 2. Lėtinės uždegiminės ligos –ilgai negyjančios opos, įvairūs randai, fistulės, odos tuberkuliozė, raudonoji vilkligė ir kt.; 3. Žmogaus organizmo imuninės sistemos būklė, organizmo senėjimas – tiek ikinavikinės ligos, tiek navikai dažniau nustatomi ligoniams, gydytiems imunosupresiniais vaistais, po inkstų, širdies persodinimo operacijų. Didelės reikšmės turi bendri faktoriai: socialinės ekonominės sąlygos, hormoninė organizmo būklė, paveldimumas, metabolizmo pokyčiai.

Aktininė keratozė (senatvinė keratozė). Ryškesni ligos židiniai nustatomi vyresnio amžiaus žmonėms, turintiems seborėjinių odos pažeidimų, ir šviesiaplaukiams mėlynakiams, nes jų odoje yra mažiau pigmento. Dažniau šia liga suserga žmonės, dirbantys lauke ir ilgai veikiami saulės spindulių. Atvirose, drabužiais nepridengtose odos vietose (ant veido, sprando, ausų, nuplikusios galvos, plaštakų nugariniame paviršiuje) atsiranda apvalių, netaisyklingos formos, griežtų ribų, iki 1 cm dydžio, paraudusių dėmių. Pažeista oda esti sausa, šiurkšti, su išsiplėtusiomis kraujagyslėmis. Vėliau dėmelės suragėja, pagelsta, gali būti ir purvinai pilkos spalvos ar net tamsiai rudos. Aktininės keratozės židinių vietoje gali atsirasti bazinių vėžinių ląstelių ar išsivystyti plokščialąstelinis vėžys. Odos ragas. Tai tolesnė aktininės keratozės raidos fazė. Paprastai „ragai” būna 1 cm ilgio, bet gali būti 3-4 ar net 15 cm ilgio. Gana dažnai tampa piktybiniu. Boveno liga. Ligos pradžiai būdingas vienas židinys, dažniausiai pažeidžiantis veidą, taip pat nugaros ir krūtinės odą. Jis būna rausvas, melsvo atspalvio ar raudonas, netaisyklingos formos. Ant jo būna pleiskanų, šašų, kuriuos nukrapščius, oda šlapiuoja. Židinys palengva didėja. Kai panašus procesas lokalizuojasi gleivinėje, liga vadinama Kvairat (Queyrat) eritroplazija. Lėtinis radiodermatitas. Tai rentgeno spindulių sukelta atrofinė odos liga. Ja serga rentgeno spinduliais gydyti ligoniai, taip pat gydytojai, slaugės, laborantai, dirbantys rentgeno terapijos bei rentgeno diagnostikos kabinetuose. Radiodermatito židiniai būna plaštakose, veide. Iš pradžių esti tik silpno odos uždegimo požymiai, vėliau atsiranda išsiplėtusių kraujagyslių, patamsėjusių ar pašviesėjusių odos židinėlių, dėmelių, oda pasidaro sausa, pleiskanojanti, pažeidžiama, atsiranda įtrūkimų, erozijų ir opų. Lentigo maligna. Atsiranda rusva su juodais arba tamsiai rudais intarpais, lygi dėmė. Forma apvali arba ovali. Ilgainiui dėmėje susidaro čiuopiami sukietėjimai ar mazgeliai ir darinys virsta piktybine melanoma. Lėtinis lūpų uždegimas. Lūpas žaloja saulės spinduliai, drėgmė, nepalanki temperatūra, vėjas, taip pat netinkami įpročiai (lūpų kramtymas, laižymas). Lūpų uždegimu dažniausiai serga lauko darbininkai, stiklapūčiai, pučiamųjų instrumentų muzikantai. Lūpos parausta, patinsta, tampa sausos, šiurkščios, gali pleiskanoti, trūkinėti. Ant lūpų gali atsirasti erozijų ar šašų. Visų šios ligos yra lėtinės ir jų eiga priklauso nuo pačios ligos dėsningumų bei rizikos faktorių. Ikinavikinė liga gali tęstis nuo kelių iki keliolikos metų arba staiga supiktybėti.

Skiriamos ir fakultatyvinės ikinavikinės odos būklės, kai yra suvėžėjimo rizika, tačiau suvėžėjimo dažnumas yra labai įvairus: tai odos tuberkuliozės sukelti randai, raudonosios vilkligės židiniai veide ar kitose odos vietose, tretinio sifilio randai, varikozinės opos, įvairių fistulių kraštai ir kt.

Ikinavikinėms ligoms gydyti, priklausomai nuo lokalizacijos, išplitimo ir numatomo gijimo, skiriami įvairūs gydymo būdai:

• krioterapija (gydymas šalčiu, kitaip vadinamas šalčio terapija);
• elektrokoaguliacija (gydymas (prideginimas) elektra);
• gydymas lazeriu;
• fotodinaminė terapija (gydymas taikant šviesą ir tam tikrus tepalus);
• chirurginis būdas (naviko išpjovimas);
• chemoterapija (5-Fu, cheminiai pilingai);
• spindulinė terapija.

 Imikvimodas skiriamas plokščiosios aktininės keratozės gydymui ant veido ar galvos odos tiems pacientams, kurių imuninė sistema yra sveika.

Svarbu mažinti rizikos faktorių kiekį ir vengti įvairiausių kancerogenų bei kovoti su žalingais įpročiais. Ir ligonis, ir gydytojas turėtų profilaktiškai apžiūrėti jau esančius odos pakitimus, juos stebėti, laiku gydyti.

Kadangi saulės spinduliai yra vienas pagrindinių rizikos faktorių, skatinančių ikivėžinių ligų atsiradimą, svarbu jų vengti: - stengtis kuo mažiau būti saulėje, kai ji aktyviausia – nuo dešimtos valandos ryto iki trečios popiečio valandos; - jei tenka būti saulėje – nešiokite skrybėles, kepures, akinius nuo saulės, kurių stiklai yra tamsūs ir su apsauginiais filtrais, skėčius; - naudoti kremus, savo sudėtyje turinčius apsauginius UVA ir UVB filtrus. Pastebėję įtartiną, negyjantį odos pažeidimą, laiku kreipkitės į dermatologą.