Egzema. Simptomai, priežastys ir eiga

Paprastai egzema suserga žmonės, turintys įgimtą polinkį, kurių giminėje kas nors sirgo šia liga arba kurių oda labai sausa ir susilpnėjusios jos apsauginės savybės. Egzema gali susirgti visų psichologinių tipų žmonės. Ja susergama dėl padidėjusio odos jautrumo, dėl kurio išsivysto lėtinės uždegiminės reakcijos. Dėl to atsiranda niežėjimas ir pleiskanojimas. Įvairūs aplinkos faktoriai, kaip augalai, vaistai, metalai, plastmasės, kosmetika, dažai, skalbimo priemonės arba maisto produktai, cheminės medžiagos, šaltis ir net šaltas, kalcio turintis vanduo gali skatinti egzemos atsiradimą, dar labiau sudirginti odą ir pabloginti būklę. Egzemos paūmėjimą taip pat sukelia stresas. Kartais egzema atsiranda savaime. Tokia egzema trunka ilgai, blogai gyja.

Egzema yra dažniausiai pasitaikanti uždegiminio pobūdžio epidermio liga, kuriai būdingas odos niežėjimas. Egzema dažniausiai pažeidžia dirginamas odos vietas. Sergant ūmine egzema, oda parausta, joje iškyla smulkių mazgelių, pūslyčių. Pažeistas vietas peršti, niežti. Pūslytėms plyšus, susidaro ryškiai raudonų, šlapiuojnčių erozijų. Vėliau erozijos apsitraukia šašais, kuriems nukritus, oda smarkiai pleiskanoja. Poūmės egzemos požymiai tokie patys, tik mažiau ryškūs. Sergant lėtine egzema, oda sustorėja, pasidaro grubesnė, melsvai raudonos spalvos, pleiskanoja, išryškėja jos reljefas. Po to, kai viršutinis odos sluoksnis nusitrina, po juo lieka skausmingi odos įtrūkimai ir raukšlės. Trunka keletą mėnesių ar metų. Nesigydant šia egzemos forma galima sirgti nenusakomai ilgai.

Kartais kurį laiką liga gali visai išnykti.

Galimi egzemų tipai:

• Atopinė egzema: apie 75proc. atopinės egzemos atvejų pasireiškia kūdikiams iki 6 mėnesių amžiaus ir beveik 90 proc. vaikams iki 5 metų amžiaus. Padidėjęs bendras odos sausumas ir su amžiumi kintanti egzemos raiška gali išlikti visą gyvenimą. Kūdikystėje egzema dažniausiai pasireiškia pūslelėmis ir veido odos šlapiavimu. Vaikui augant bėrimai ryškėja lenkiamuosiuose paviršiuose: pakinklių, alkunių, riešų. Oda būna labai sausa, gausiai nukasyta. Bręstant išlieka panaši bėrimų lokalizacija, ryškėja lichenifikacija (sausa, stora oda, ryškesnio piešinio dėl dažno kasymosi ar trynimo), bėrimai labiau plinta į liemenį, veidą, rankas.
• Seborėjinė egzema: daugiausiai pažeidžiama plaukuota odos dalis, kuri pasidengia geltonomis riebiomis pleiskanomis, taip pat gali būti paraudimas ir pleiskanojimas apie ausis, antakiuose, apie nosį bei nosies lūpų raukšlėje. Liemens odoje ir tarp menčių būna pleiskanojantys žiedo formos bėrimai.
• Iritacinė kontaktinė egzema: tai dažniausia kontaktinės egzemos forma. Egzema dažniausiai pažeidžia plaštakų ir dilbio odą, kadangi ši oda dažniausiai liečiasi su įvairiomis valymo priemonėmis. Vaikams ši egzema gali atsirasti nuo vonios putų, klijų, tešlos ar įpročio nuolat laižyti lūpas.
• Alerginė kontaktinė egzema: jai atsirasti būtinas ankstesnis kontaktas su medžiaga, kuri šiuo metu sukelia pažeidimą. Pažeidžiama bet kuri odos dalis.