Atopinis dermatitas

Didelę reikšmę turi paveldimumas. Nustatyta, kad paveldimas polinkis sirgti įvairių sistemų atopinėmis ligomis (alerginiu rinitu, bronchine astma, atopiniu dermatitu). Apskaičiuota, jei giminėje yra sergančiųjų alerginėmis ligomis, tai rizika susirgti vaikui yra 25 %, jei serga vienas iš tėvų – iki 50 % , jei serga abu tėvai, ypač tomis pačiomis alerginėmis ligomis, tai rizika išauga iki 80 %. Tačiau, jei šeimoje ir nėra sergančiųjų alerginėmis ligomis, 10–15 % išlieka tikimybė, kad vaikui gali būti tokio tipo alergija.

Atopinį dermatitą gali sukelti įvairūs veiksniai:

Alergenai:

• Maisto alergenai: pienas, kiaušinis, kviečiai, sojos produktai, ankštiniai, žuvis ir jūros produktai, žemės riešutai, citrusiniai vaisiai.
• Aplinkos alergenai: namų dulkės, dulkių erkutės, žiedadulkės, naminių gyvūnų plaukai, pelėsiai.
• Kontaktiniai alergenai (ypač suaugusiems): nikelis, lateksas, chromas, parfumerija ir kosmetika.

Provokuojantys veiksniai ir odos būsenos:

• Odos išsausėjimas: šarminiai muilai, nepakankamas oro drėgnumas, dažnas maudymasis, įgimtas odos sausumas.
• Odos infekcijos: bakterinė, grybeliai, virusai.
• Odos dirgikliai: vilna, sintetika, skalbimo milteliai, statybinės medžiagos, karštis, šaltis.
• Netinkamas klimatas, prakaitavimas.
• Emocinė įtampa, stresas.

Kraujo tyrime randamas padidėjęs eozinofilų kiekis. Daugumai ligonių nustatomas padidėjęs imunoglobulino E (IgE) kiekis kraujo serume. Maisto alergenus padeda nustatyti odos dūrio ar odos lopo mėginiai, specifinių IgE kraujo serume nustatymas, provokaciniai oraliniai mėginiai (kai po 4 savaičių pertraukos vaikui leidžiama suvalgyti įtariamą produktą prižiūrint gydytojui, stebima, ar atsiras alergija). Jeigu reikia diferencijuoti nuo kitų ligų atliekama odos biopsija.

Kūdikių atopinis dermatitas ( 2mėn.–2metai): pažeidžiamas veidas, skalpas, kaklas, krūtinė ir tiesiamieji galūnių paviršiai. Būdinga ribotos eriteminės plokštelės su papulėmis, pūslelėmis, vyrauja paraudimas, šlapiavimas, šašai.

Vaikų atopinis dermatitas (4-10metų): pažeidžiamas: kaklas, lenkiamieji galūnių paviršiai: alkūnių, riešų linkiai, pakinkliai, periorbitalinė eritema ( paraudimas aplink akis). Vyrauja simetrinės eriteminės sausos papulės, nukasymai, odos kerpėjimas

Suaugusiųjų atopinis dermatitas: pažeidžiami: lenkiamieji galūnių paviršiai, veidas, akių vokai, kaklas, plaštakos. Vyrauja odos kerpėjimas, pleiskanojimas. Dažniausiai būna tik vienos kūno dalies pažeidimas.

Atopinio dermatito pagrindiniai gydymo principai:

• Alergeno pašalinimas ( dieta, ypač vaikams, aplinkos kontrolės priemonės).
• Barjerinės epidermio funkcijos atkūrimas: emolientai (pav.: Excipial). Emolientai yra hipoalerginiai, be dažančių priedų, kvapiųjų medžiagų. Juos būtina vartoti ilgą laiką ir be pertraukų. Odą minkštinantitis poveikis trunka 3-4 valandas, todėl vartoti reikia dažnai (4-6k/p). Jei emolientus vartojate su gydomuoju tepalu, pirmiausia pažeistas vietas ištepkite gydomuoju tepalu, paskui emolientais. Po vandens procedūrų odą reikia ištepti emolientu per 3 minutes.
• Esant lengvai ar vidutinio sunkumo eigai, uždegimą slopina vietiškai naudojami gliukokortikosteroidai, o  esant sunkiai eigai geriamieji gliukokortikosteroidai. Taip pat naudojami imunomoduliatoriai vietiškai (pav.: pimekrolimas, takrolimas). Antihistaminiai vaistai  geriami papildomai esant smarkiam niežėjimui.
• Jei yra infekcijos pavojus skiriami antibiotikai.
• Fototerapija – tai gydymo metodas, kurio metu gydymui naudojami ultravioletiniai (UVA ir UVB) spinduliai monoterapija ar kombinacijose su medikamentais.
• Fotochemoterapija – tai gydymo metodas, kurio metu skiriama spinduliams įjautrinanti medžiaga (psoralenas) ir ilgųjų bangų ultravioletiniai spinduliai (UVA).
• Kartais reikalinga psichologo pagalba.

• Reikia vengti visų minėtų ligą provokuojančių veiksnių ir kovoti su odos sausumu, niežuliu, uždegimu, bei infekcija.
• Negalima vartoti maisto produktų, sukeliančių odos pažeidimus. Vengti: citrusinių vaisių, sulčių, šokolado, aštrių konservuotų, sūrių maisto produktų. Atsargiai vartoti kiaušinius, pieną, produktus iš kviečių.
• Būtina sutvarkyti vaiko namų aplinką: pašalinti kilimus, plunksnines pagalves, minkštus žaislus, nusipirkti alergiojos nesukeliančią patalynę, kurią galima skalbti karštame (60oC) vandenyje kartą per 1-2 savaites.
• Drabužius, patalynę rankšluosčius reikia skalbti ūkiniu muilu.
• Ligoniai neturėtų dėvėti drabužių iš vilnos ir sintetinio pluošto, nes jie dirgina odą.
• Vengti kontakto su naminiais gyvūnėliais.
• Patalpose reikia palaikyti optimalią temperatūrą ir drėgmę. Jei labai sausas oras, ypač žiemą, galima naudoti drėkintuvus.
• Niežulį slopina šaltis, todėl kambariuose ir ypač miegamajame temperatūra turėtų būti ne aukštesnė kaip16–18 laipsnių C. Vaikus reikia grūdinti: maudyti drungname vandenyje, šiltai nerengti, pasivaikščioti prieš miegą vėsiame ore.
• Kad neprisidėtų bakterinė infekcija, reikia mažinti niežulį, nudraskymus. Rekomenduojama vaikui trumpai nukirpti nagus, migdyti su pirštinėmis, kūdikius kietai suvystyti.