Anafilaksija

Anafilaksijos mechanizmas
Anafilaksinė reakcija prasideda, kai alergenas jungiasi su specifiniais E klasės antikūnais, prisijungusiais prie putliųjų ląstelių ir bazofilų paviršiuje esančių receptorių ir išlaisvina šiose ląstelėse esančius mediatorius (daugiausia histaminą), kartu sintetinami ir nauji mediatoriai. Kadangi per labai trumpą laiką išsiskiria labai daug histamino ir kitų mediatorių, išsiplečia kapiliarai, padidėja jų laidumas, pabrinksta gleivinė, o tai sukelia šoką ir asfiksiją.

Sukeliantys faktoriai
Dažniausiai anafilaksines reakcijas sukelia maistas. Ypač dažnai anafilaksiją sukelia žemės ir kiti riešutai. Maisto sukeliamų anafilaksinių reakcijų daugėja. Antroje vietoje - vabzdžių (dažniausiai vapsvų ir bičių) nuodų sukeliamos reakcijos. Sparčiai daugėja latekso sukeliamų alerginių reakcijų atvejų. Jos dažniausiai išsivysto žmonėms naudojantiems gumines pirštines, asmenims su atopija. Rečiau pasitaiko anafilaksinės reakcijos, sukeltos fizinių pratimų, vakcinų, spermos. Anafilaksinės reakcijos gali prasidėti taikant specifinę imunoterapiją.

Ligos simptomai priklauso nuo sukėlėjo ir jo patekimo būdo. Kai alergenas patenka tiesiai į kraujotaką (įgelia vabzdys, suleidžiama vaistų), vyrauja širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimo simptomai - hipotenzija ir šokas. Ypač tai pasireiškia, kai į veną staiga suleidžiama didelė vaistų dozė (pavyzdžiui, pradedant bendrinę anesteziją). Kai alergenas patenka į organizmą rezorbuodamasis per gleivines (dažniausiai valgant), vyraujantis simptomas yra dusulys dėl veido, lūpų ir gerklų pabrinkimo. Anafilaksinės reakcijos prasideda ir vystosi labai greitai. Paprastai anafilaksija prasideda tuoj pat arba praėjus tik kelioms minutėms po kontakto su alergenu.

Anafilaksinės reakcijos, sukeltos latekso pirštinių, prasideda ir vystosi lėtai, nes alergenas turi rezorbuotis per odą ir gleivines. Dažniausiai reakcijos prasideda po 30 ar daugiau minučių po kontakto su alergenu. Anafilaksija, sukelta latekso, gali prasidėti chirurginių operacijų, makšties tyrimų metu, gydant dantis ar paprasčiausiai nešiojant gumines pirštines. Alergija lateksui ypač dažnai pasireiškia medikams.

Putliųjų ląstelių aktyvaciją rodo padidėjusi triptazės koncentracija kraujyje. Šio fermento padidėja laikinai, didžiausia jo koncentracija aptinkama praėjus maždaug 1 val. nuo reakcijos pradžios. Triptazės padidėja ir anafilaksinės, ir anafilaktoidinės reakcijos metu. Kuo sunkesnė reakcija, tuo didesnė koncentracija nustatoma. Esant lengvai anafilaksinei reakcijai, triptazės galima ir neaptikti.

Į raumenis leidžiamas adrenalinas yra pagrindinis vaistas nuo anafilaksinės reakcijos. Beveik visada jis padeda.

Po adrenalino į raumenis ar labai lėtai į veną galima skirti hidrokortizono (arba prednizolono) ar chlorfeniramino (arba difenhidramino). Jei gydyti pradedama anksti, šių medikamentų visiškai pakanka.
Gydymas gali būti nesėkmingas, jei adrenalino pradedama skirti per vėlai. Labai retai anafilaksinė reakcija gali būti dvifazė, šiuo atveju pakartotinio priepuolio išvengti padeda hidrokortizonas.

Jei klinikiniai simptomai tik prasideda, gali būti sunku nustatyti tikrą ligos diagnozę. Tačiau adrenalino turi būti skiriama visiems pacientams, kuriems atsiranda dusulys kartu su hipotenzija. Jei dusulio ir hipotenzijos nėra, bet yra kitų bendrinės alerginės reakcijos simptomų, skiriama hidrokortizono bei chlorfeniramino, ir ligonio būklė stebima toliau. Jei ji pradeda blogėti, į raumenis skiriama 0,5 mg adrenalino.
Adrenalino į veną skiriama ypatingais atvejais: jei yra labai sunkus šokas, jei anafilaksija prasideda anestezijos metu. Adrenalino į veną skiriama atskiesto (1:1000 stiprumo tirpalo) ir lėtai, maksimali pradinė dozė - 0,1 mg. Ambulatoriškai adrenalino į veną skiriama labai retai. Literatūroje pateikiami duomenys, kad labai retai vartojant adrenalino gali prasidėti miokardo infarktas. Tačiau praktinis darbas rodo, kad adrenalinas yra labai saugus vaistas.

Anafilaksines reakcijas gali pasunkinti kartu vartojami b blokatoriai, šie vaistai taip pat sumažina adrenalino poveikį.

Papildomas gydymas
Jei pacientui yra sunki hipotenzija, jis turi gulėti, kojas geriau pakelti. Jei vyrauja dusulys, geriau sėdėti. Papildomai skiriama kvėpuoti deguonies.

Jei yra sunkus bronchospazmas, skiriama inhaliacinių b2 agonistų. Inhaliacinis adrenalinas vartojamas lengvam ar vidutinio sunkumo gerklų pabrinkimui gydyti. Tačiau jis negali pakeisti į raumenis skiriamo adrenalino, taip pat inhaliacinis adrenalinas nevartojamas, jei adrenalino į raumenis jau suleista. Jei gydymas vaistais greitai nepanaikina šoko simptomų, nedelsiant į veną pradedama skirti skysčių.

Tolimesnis gydymas
Ligoniai, kuriems įvyko anafilaksija, turi būti siunčiami alergologo konsultacijai. Pacientui svarbu žinoti, koks alergenas sukėlė anafilaksiją. Tai galima nustatyti kruopščiai surinkus anamnezę - atlikus alerginius odos mėginius ar serologinius tyrimus. Pacientas privalo ne tik vengti alergeno, bet ir mokėti suteikti sau pirmąją pagalbą įvykus anafilaksijai. Tam išleidžiami vienkartiniai švirkštai, iš anksto pripildyti adrenalino, yra suaugusiesiems ir vaikams skirtų švirkštų. Gydytojai turi nuodugniai išaiškinti, kaip jais naudotis, tai privalo žinoti ne tik pacientas, bet ir jo artimieji, vaikų darželio, mokyklos medicinos seserys.