Stomatitas. Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas

Teksto dydis:


Stomatitas – tai burnos gleivinės uždegimas. Stomatito lokalizacija burnoje gali būti įvairi: skruostų gleivinėje, dantenose, liežuvyje, lūpų gleivinėje bei gomuryje. Stomatitas gali apsunkinti valgymą, kalbėjimą ir miegą. Dažniausiai atsiranda sergant kita liga: tymais, vėjaraupiais, skarlatina, raudonuke, dizenterija, difterija, infekcine mononukleoze, gripu, kvėpavimo organų, širdies ir kraujagyslių sistemos liga.

Medicininis gydymas

Gydymas priklauso nuo sukėlėjo. Gydoma stomatitą sukėlusi liga, nutraukiamas tam tikro vaisto vartojimas. Prižiūrima dantų higiena, turi būti pašalinami dantų akmenys, nušlifuojami aštrūs dantų ir / ar jų plombų kraštai. Skausmą malšinančiais skausmais (pvz. ibuprofenum) mažinamas gleivinės jautrumas ir skausmas. Burnos gleivinė tepama švelniais priešuždegiminiais tepalais ir skalaujama dezinfekuojančiais tirpalais. Skiriamas vitaminų (B grupės, vit. C, vit. PP), burnos probiotikų Streptococcus salivarius vartojimas. Herpinis stomatitas yra infekcija, kurios 80-90 proc. populiacijos yra nešiotojai. Sergama esant susilpnėjusiam imunitetui, kontaktuojant su pažeista vieta. Norint apsisaugoti, reikia stengtis neliesti opų, nebučiuoti stomatitu sergančių asmenų, laikytis asmeninės higienos principų, dažnai plauti rankas, stiprinti imunitetą. Aftinio stomatito prevencijai svarbu gauti pakankamą vitaminų kiekį, taip pat laikytis reguliarios burnos higienos, vengti vartoti labai aštrių bei rūgščių produktų. Patartina valgyti skystą, šiltą, švelnų maistą. Visų stomatito formų prevencijai svarbu tinkamai maitintis, vartoti pakankamai vandens, vengti rūgščių produktų, stiprinti imunitetą.

Į viršų