Pulpitas

Pulpitą dažniausiai sukelia bloga dantų priežiūra. Tai dažniausiai yra karieso komplikacija. Paprastai prasideda kariesui pažeidus emalį ir dentiną (tai vienas iš dantį sudarančių audinių, užimantis didžiausią ir pagrindinę jo dalį. Jis yra po emaliu vainikinėje danties dalyje į kurią atsiveria nervas, kraujagyslės ir limfagyslė) ir burnos mikroflorai patekus į pulpą. Rečiau mikrobai gali patekti pro šaknies kanalą. Pulpos audinio pažeidimą gali sukelti kariozinė infekcija, terminiai dirgikliai, cheminiai veiksniai, nekokybiškas odontologo darbas, neatsargus ėduonies gydymas ir pažeidimas stomatologiniais instrumentais, dantų ar sukandimo traumos, nulūžus danties karūnėlės daliai arba dančiui, kuomet apsinuogina pulpa, taip pat iš šalia esančių audinių persimetusios infekcijos ar kraujo keliu į pulpos ertmę patekusios bakterijos ar susirgus parodontoze.

Pulpa užpildo danties ertmę, maitina kietus danties audinius, o kramtant susidarančius dirgiklius perduoda vidaus organams. Pulpos nervai su centrine nervų sistema jungiasi per trišakį nervą, simpatines ir parasimpatines skaidulas. Atsiradus pulpitui, užkratas spaudžia nervinius pulpos elementus, dėl to atsiranda skausmai. Pradžioje skauda dantį suvalgius ką nors šalto ar labai karšto. Negydant pulpito, jis gali supūliuoti. Tuomet skausmas tampa priepuolinis, pulsuojantis, ypač stiprus (kartais pacientas gali net prarasti sąmonę). Skauda bet kada, o ypač naktį. Skausmas nuo apatinių dantų plinta smilkinio, o nuo viršutinių – akių, kaktos link. Pagrindiniai pulpito požymiai – tai didelė nešvari ertmė dantyje. Krapštant ją aštriu daiktu jaučiamas ūmus skausmas. Skausmas ypač ūmus tam tikrame taške, vadinamame „atviru nervu“. Skausmas gali užeiti ir savaime, ramybės būsenoje. Jis gali būti ilgalaikis, vidutinio stiprumo ar stiprus. Tačiau pulpitas gali būti ir besimptomis. Jo metu aiškių klinikinių simptomų nebūna.

Pulpitas nesunkiai nustatomas išklausius paciento nusiskundimus ir apžiūrėjus dantis. Svarbūs gali būti ir danties gyvybingumo testai – danties jautrumas karščiui ar šalčiui, reakcija į elektrinius impulsus. Reikalui esant gali būti daromos rentgeno nuotraukos, atliekamas radiologinis tyrimas.

Pagrindinis pulpito gydymo metodas – chirurginis, kurio metu visiškai pašalinama pulpa. Jis panašus kaip ir karieso atveju. Pirmiausia pacientui dantis nuskausminamas. Tuomet pašalinami karieso pažeisti audiniai ar pažeista pulpa. Kanalai apdorojami mechaniškai po to antiseptikais, antibiotikais. Suveikus antiseptikams, užplombuojami kanalai ir dantis. Labai svarbu gerai išvalyti ir išgydyti šaknies kanalus ir kruopščiai užplombuoti, kad palikusi infekcija nepradėtų ardyti aplinkinių audinių. Todėl pagrindinis pulpito gydymo etapas ir yra vaistų įvedimas į patį ertmės dugną, kurie pamažu slopina uždegiminius procesus ir padeda stiprinti audinių regeneraciją. Įvedus vaistus danties ertmė pradžioje plombuojama laikina plomba. Po 5-6 dienų iš danties šaknies pašalinama pulpa, danties ertmė dar kartą apdorojama antibiotikais, padaroma rentgeno nuotrauka ir, jei viskas gerai, jei pacientas neturi nusiskundimų, dantis užplombuojamas. Jei pacientas alergiškas nuskausminamiesiems vaistams, uždegimui numalšinti ir pulpai sunaikinti gali būti naudojamas trioksimetilenas (paraformaldehidas) ir arsenas. Šie vaistai suveikia maždaig per parą laiko. Pulpitas gali būti išgydytas per porą apsilankymų pas odontologą.

Gali būti ir konservatyvus biologinis gydymas, kurio metu pulpa gydoma antibiotikais ar kitais vaistais, šalinančiais uždegimą. Uždegimui praėjus, šalinami ir plombuojami tik uždegimo pažeisti audiniai ėduonies vietoje. Biologinio gydymo metu išlieka pulpos gyvybingumas. Šis metodas taikomas beasikartojančio uždegimo atveju, trauminio pulpito metu ar atsitiktinai atidarius danties ertmę. Šis metodas daugiau tinka jauniems, sveikiems žmonėms, kurie kreipėsi į gydytoją ankstyvoje uždegimo stadijoje.

Šiuo metu naudojamos pažangiausios kanalų užtaisymo technologijos. Šiuolaikiniai pulpito gydymo metodai gali išsaugoti dantų funkcionavimą ilgiems metams.

Negydomas pulpitas gali įgauti chronišką eigą. Gali išsivystyti danties šaknies viršūnės pūliniai. Jie gali sukelti periostitą (antkaulio – periosto uždegimas), osteomielitą (kaulų uždegimas). Periostito atveju mikroorganizmai per šaknies kanalą patenka į žandikaulio kaulą ir jį pradeda naikinti. Taip pat gali išsivystyti viršūninis periodontitas. Tai danties nervo nekrozė. Ši liga, kaip ir pulpitas, gali būti sukelta patogeninių mikroorganizmų, dantų traumų. Periodontitas gali būti ūmus ir lėtinis. Jo simptomai – savaiminiai skausmai, skausmas sukandant, dantis tarsi pakeltas. Šie simptomai dažnai paūmėja peršalus arba nusilpus imunitetui. Dėl periodontito atsiranda ir didesni vietiniai, ir bendri uždegiminiai procesai: sinusitas, kraujo užkrėtimas. Labai svarbu laiku ir gerai išgydyti pulpitą, nes bet kokia infekcija gali labai pakenkti sveikatai žmonių, sergančių širdies ligomis.

Svarbiausia profilaktikos priemonė – tinkama burnos ertmės higiena. Reikia valyti dantis 2 kartus per dieną (ryte ir vakare), naudoti dantų siūlą bent kartą per dieną, naudoti burnos skalavimo skystį. Svarbu taisyklingai maitintis. Ne mažiau svarbu ir reguliariai lankytis pas odontologą, laiku gydyti kariesą, kad išvengti sunkesnių jo komplikacijų.

Esant pulpitui, padėti gali tik stomatologas. Jokie nuskausminamieji vaistai ar skalavimas priešuždegiminiais preparatais nepadės. Jie padėti gali tik ligos pradžioje. Anksčiau ar vėliau skausmas vistiek grįš, o liga pereis į chronišką būseną. Tik gydytojas gali pašalinti pulpito priežastis, išgydyti ir išsaugoti dantis.