Dantų kariesas

Kariesą diagnozuoti pačiam pacientui nėra itin sudėtinga, tačiau yra tam tikrų situacijų, kuomet karieso aptikimas tampa komplikuotas. Dantyje, kuris iki tol nebuvo gydytas, kariesą galima įtarti, jei yra kai kurie šių požymių: nelygių kraštų ertmė, dažniausiai esanti nelygiame danties paviršiuje, tarp vagelių arba kontakte tarp gretimų dantų, kuri čiuopiama aštriu daiktu, pastarajam tarsi stringant joje, arba/ir matoma vizualiai; įvairaus intensyvumo skausmas arba padidėjęs danties jautrumas, kai pastarasis kontaktuoja su šaltu/karštu, saldžiu/rūgščiu dirgikliu, traukiant orą (ypač šaltą) bei tiesiogiai liečiant ertmės vidų; balkšva emalio spalva, užimanti nedidelį emalio paviršiaus, esančio šalia dantų kontaktų, plotą. Šis požymis yra kontaktinio karieso simptomas, tačiau šią karieso formą diagnozuoti sudėtingiau dėl jo lokalizacijos. Jei dantis jau buvo gydytas (plombuotas), karieso aptikimas turi savo niuansų. Plombuotame dantyje kariozinis procesas gali vystytis kaip visiškai naujoje vietoje, nekontaktuodamas su danties plomba, taip ir tokioje vietoje, kurioje jis kontaktuos su plomba. Pastaruoju atveju kariesas yra vadinamas antriniu, kas yra nekokybiškai atlikto pirminio gydymo komplikacija. Gydytame dantyje naujoje vietoje besivystantis kariesas atpažįstamas pagal tuos pačius požymius, kaip ir negydytame dantyje. Antrinio karieso vystymosi atveju be aukščiau nurodytų požymių gali būti ir kiek sudėtingiau atpažįstamų specifinių požymių, tokių kaip šie: tamsi aiškiai matoma linija ar plyšys plombos ir danties kontakto vietoje; paslanki plomba, matoma vizualiai ar jaučiama kramtymo metu, visiškas arba dalinis seniau dantyje buvusios plombos netekimas, pacientų vadinamas „plombos iškritimu". Danties sienelės, esančios šalia plombos, nuskilimas.

Pradinėse savo stadijose kariesas gali būti gydomas be ertmės gręžimo ir plombavimo, o tik tepant specialias medžiagas ant pažeidimo vietos. Vėliau jau reikia rimtesnio gydymo. Karieso gydymas apima tokius etapus, kaip kariozinės ertmės (skylės) išvalymas bei išvalytos ertmės plombavimas arba atstatymas protezu. Ertmė paprastai valoma gręžiant, kuomet pašalinami infekuoti, suminkštėję ar pakitę audiniai, kartais tai galima padaryti rankinių instrumentų, panašių į gremžtukus pagalba, populiarėja ir ertmės išvalymas nuo nesveikų audinių ultragarsinių (itin greitai vibruojančių) prietaisų arba lazerio pagalba. Išvalytai ertmei priduodama tam tikra forma, kurią nulemia tai, kuo bus atstatomas dantis. Beveik visais atvejais, valant „skylę", pašalinama ir dalis sveikų nepakitusių audinių, kadangi dažniausiai techniškai nepavyksta pasiekti sugedusių audinių, nepašalinus ir dalies sveikų. Kartais dalis sveikų audinių yra šalinama specialiai, kadangi jų nepašalinus, pastarieji gali skilti ar lūžti. Forma, kurią reikės suteikti ertmei, nemažai priklauso ir nuo to, kaip bus atstatytas dantis. Kaip taisyklė, mažiausiai dantį gręžti tenka, kuomet yra plombuojama kompozicinėmis plombomis (populiariai vadinamomis "helio" plombomis), daugiausia – amalgaminėms (populiariai vadinamomis metalinėmis plombomis) plomboms ir mikroprotezais. Tačiau, nors kompozicinė plomba ir išsaugo daugiau sveikų audinių, tai nereiškia, kad ji yra ilgaamžiškesnis danties atstatymo variantas, negu kiti minėti variantai.

Kasdien burnos ertmę prižiūri kiekvienas žmogus, naudodamasis asmens higienos priemonėmis.

Labai svarbu vaikus nuo mažens mokyti tinkamos asmens burnos higienos, ugdyti ir diegti įpročius bei įgūdžius.

Valykite dantis 2 kartus per dieną (ryte ir vakare). Tik svarbu tai daryti kokybiškai. Naudokite dantų siūlą bent kartą per dieną. Naudokite burnos skalavimo skystį. Taisyklingai maitinkitės. Svarbu vengti daug cukraus ir krakmolo turinčių produktų. Venkite užkandžių. Nes nuolatinis maisto patekimas į burną lemia ilgalaikį pH sumažėjimą (atitinkamai didesnę riziką kariesui). Venkite Coca Colos ir energetinių gėrimų. Ten esančios rūgštys – didžiausias priešas emaliui. Nerūkykite. Rūkymas sutrikdo kraujotaką ir didina riziką infekcijoms, lemia dantų pageltonėjimą, blogą burnos kvapą. Kramtykite becukrę gumą. Reguliariai lankykitės pas odontologą. Bent kartą per pusmetį. Nesiverkite auskarų burnoje. Galimos alergijos, infekcijos, nervo pažeidimas.

Ilgainiui vystosi ėduonies komplikacijos – pulpitas ir viršūninis (apikalinis) periodontitas. Sveika pulpa – natūralus barjeras saugantis organizmą nuo infekcijos. Kai dantyje vystosi kariesas ir mikrobai pasiekia pulpą – išsivysto pulpos uždegimas (pulpitas), kuris negydant, pasiekia audinius aplink dantį. Negydomas pulpitas gali komplikuotis: išsivystyti viršūniniai periodontitai, viršūniniai pūliniai, kurie savo ruožtu gali sukelti periostitą, osteomielitą ir kt.

Norint išsaugoti sveikatą, būtina žinoti ne tik ligos atsiradimo ir vystymosi priežastis, bet ir įdiegti sveikos gyvensenos principus: taisyklingų mitybos įpročių formavimas; nėščios mamos konsultacijos; pieninių dantukų priežiūra; pirmieji nuolatiniai dantys ir jų priežiūra; pirmųjų pastoviųjų dantų padengimas silantais – tai dantų anatominius plyšius (vageles ir duobeles) hermetizuojančios medžiagos, skirtos šių sričių karieso profilaktikai; danties kietųjų audinių stiprinimas; dantų valymo ir burnos ertmės higienos būklės kontrolė; individualus burnos ertmės higienos priemonių parinkimas, valymo metodai ir priemonės; kariesogeninės būklės šalinimas burnos ertmėje; ankstyva karieso diagnostika ir gydymas. Burnos ertmės higiena – pagrindinis karieso ir periodonto ligų profilaktikos metodas. Profesionalioji burnos higiena – tai higieninės procedūros, kurių metu šalinamos mineralizuotos ir nemiralizuotos dantų apnašos, poliruojami dantų ir plombų paviršiai, nustatomas dantų valymo efektyvumas, atliekamos gydomųjų preparatų (pvz. fluoro) aplikacijos. Šias procedūras atlieka gydytojas odontologas ar burnos ertmės higienistas.