Dantų balinimas (procedūra). Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas

Teksto dydis:


1884 m. JAV buvo užfiksuotos pirmasis vandenilio peroksido panaudojimas dantų balinimui. Nuo to laiko daug kas pasikeitė. 1918 m. dantų gydytojai pastebėjo, kad didelio intensyvumo šviesa pagreitina balinimo vandenilio peroksidu procesą. 1989 m. pradėtas naudoti dar efektyvesnis karbamido peroksidas.

Balinant, vandenilio peroksidas (H2O2) ant danties paviršiaus skyla į vandenį (H2O) ir laisvąjį deguonį (O). Laisvasis deguonis yra chemiškai labai aktyvus ir oksiduodamas skaido didelius organinius junginius į smulkesnius. Didelės molekulės, esančios dantų emalio viduje, yra pigmentuoti (spalvoti) junginiai, paveikti laisvojo deguonies jie skyla į trumpesnes anglies grandines turinčius junginius. Todėl spalvą turintys junginiai tampa bespalviais ir dantys išbąla. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad vandenilio peroksido naudojimas dantų balinimui yra efektyvus ir saugus. Vandenilio peroksidas nepakeičia ir nepažeidžia dantų struktūros, tik padaro juos baltesnius ir labiau spindinčius.

Komplikacijos

Gali pakenkti per ilgas ir per dažnas dantų balinimas, todėl dantis balinkite atsakingai.

Į viršų