Burnos kandidamikozė. Simptomai, priežastys ir eiga

Teksto dydis:


Burnos kandidamikozė (burnos kandidozė) – tai burnos gleivinę pažeidžianti liga, kurią sukelia mieliagrybių genties grybeliai, dažniausiai Candida albicansCandida albicans – tai mieliagrybis, kuris kaip ir kepimo mielės, tarpsta drėgnoje ir šiltoje (35° C) terpėje, dažniausiai gleivinėje, odoje, ypač žarnyne.

SIMPTOMAI

Pasitikrinkite ČIA! Sveikatos testas

Į viršų

Priežastys

Beveik 50 proc. visų sveikų žmonių burnoje yra randama Candida grupės grybelių, kurie gyvena burnoje nesukeldami jokių pažeidimų. Tačiau susidarius palankioms sąlygoms, gali virsti ligos sukėlėjais. Tai priklauso nuo vietinio burnos ir viso organizmo atsparumo (imuniteto). Esant normalioms sąlygoms imuninė sistema ir kitos burnoje esančios bakterijos stabdo grybelių augimą. Jei balansas pažeidžiamas, Candida albicans ima sparčiai daugintis ir sukelia burnos kandidamikozę.

Yra išskiriami faktoriai, kurie sutrikdo imunitetą ir mikrobų balansą, sudarydami sąlygas vystytis ligai:

  • Bendriniai organizmo susirgimai (imuninės ligos, endokrininės ligos, kraujo sistemos susirgimai, navikai, alerginiai susirgimai).
  • Organizmo išsekimas, kuris gali būti dėl neracionalios mitybos, vitaminų stokos, narkomanijos, netinkamos darbo aplinkos.
  • Hormonų balanso sutrikimai esant nėštumui, menopauzei, brendimo laikotarpiui.
  • Medikamentų vartojimas (ypač ilgalaikis).
  • Imunitetą slopina plataus veikimo spektro antibiotikai, gliukokortikosteroidai, narkotinės medžiagos, kontraceptiniai preparatai.
  • Vietiniai faktoriai burnoje: burnos sausumas, dirginantys išimami protezai ir bloga higiena (apie 70 proc. pacientų miega su išimamais protezais, todėl susidaro palankios sąlygos daugintis grybeliams).

Į viršų

Ligos eiga

Dažniausiai pasitaiko pseudomembraninė burnos kandidamikozės forma, kuriai būdinga: deginimas, perštėjimas, svetimkūnio jausmas burnoje, išplitęs gleivinės paraudimas, blogas burnos kvapas. Gleivinę padengia baltas, lengvai nusibraukiantis apnašas, kurį sudaro grybelio kolonijos ir nusilupusios gleivinės dalelės. Nubraukus apnašą, gleivinė po juo būna paraudusi, bet nekraujuoja. Kartais gali būti stebimos raudonos, be spenelių dėmės ant gleivinės – lyg būtų „nuplikytas” liežuvis. Šie simptomai būdingesni eriteminei-atrofinei ligos formai.

Esant hiperplastinei kandidamikozei apnašas prie gleivinės yra stipriai prikibęs, nenusigramdo. Ligos eiga gali būti labai skirtinga, priklausomai nuo jos stadijos, formos, konkretaus organizmo ypatumų. Pacientą gali varginti vienas iš minėtų simptomų, o gali ir visi iš karto.

Vis dėlto, lengviausiai pastebimas ir atpažįstamas simptomas yra baltas apnašas ant gleivinės ir liežuvio. Pastebėję jį, nedelskite kreiptis į gydytoją. Apnašas gali plisti ant liežuvio, žiočių, lūpų, lūpų kampų. Ilgainiui liga gali įgauti į lėtinę (sisteminę) formą – gali prasidėti nagų, tarpupirščių, odos raukšlių ar genitalijų kandidamikozė.

Į viršų

Gydytojai

Odontologas

Panevėžys, Vilnius

Į viršų