Židininė distonija. Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas

Teksto dydis:


Distonija – tai nuolatiniai, lėti, nevalingi raumenų susitraukimai, pasireiškiantys pasikartojančiais judesiais ir nenormalia kaklo, veido, rankų, kojų ar liemens padėtimi. Distonijos klasifikuojamos pagal tris kriterijus: amžių, kuriame prasideda, etiologiją ir lokalizaciją.

Tyrimas

Svarbiausia renkant anamnezę ir tiriant pacientą paneigti antrinę distoniją. Svarbus sužinoti apie paciento gimimo svorį, vystymąsi, vartojamus vaistus, buvusias traumas, apsinuodijimus ir surinkti šeimos anamnezę. Jei be distonijos simptomų stebima ir kitų neurologinių sutrikimų, atliekamas galvos smegenų magnetinio rezonanso tomografijos (MRT) tyrimas ir laboratoriniai tyrimai, struktūriniams, degeneraciniams ir metaboliniams pažeidimams paneigti. Pavyzdžiui, Vilsono ligai paneigti tiriama vario koncentracija paros šlapime ir plyšine lempa apžiūrimos akys. Kita, levodopai jautri distonija, turi būti išaiškinta, atliekant 3 savaičių levodopos mėginį. Suaugusiems pacientams, kuriems distonija yra vienintelis simptomas, tokios degeneracinių ir metabolinių sutrikimų paieškos nebus vaisingos. Jei šeimos anamnezė teigiama, tikėtina, kad distonija yra nulemta genetiškai. Galima nustatyti DYT 1, tai tikslinga jaunesniems nei 26 metų pacientams bei vyresniems nei 26 metų, kuriems distonija prasidėjo iki šio amžiaus. Nugaros smegenų MRT tikslinga atlikti pacientams, kuriems pasireiškia netipiškos spazminės kreivakaklystės formos.

Į viršų