Židininė distonija. Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas

Teksto dydis:


Distonija – tai nuolatiniai, lėti, nevalingi raumenų susitraukimai, pasireiškiantys pasikartojančiais judesiais ir nenormalia kaklo, veido, rankų, kojų ar liemens padėtimi. Distonijos klasifikuojamos pagal tris kriterijus: amžių, kuriame prasideda, etiologiją ir lokalizaciją.

Priežastys

Pirminės distonijos patofiziologija nežinoma. Antrinę distoniją galimai sukelia gumburo ir kiauto (putamen) pažeidimai, tačiau pirminės distonijos atveju tokių patologinių anatominių pažeidimų nenustatyta, todėl manoma, kad ją sukelia nenustatyti biocheminiai ir neurofiziologiniai sutrikimai. Distonijai atsirasti gali turėti įtakos dopaminas, nes ją sukelia dopamino receptorius blokuojantys vaistai nuo psichozės, distonijos simptomų būna sergant Parkinsono liga. Literatūroje distonija apibūdinama kaip centrinės nervų sistemos įvairių lygmenų slopinimo sutrikimas. Dėl „aplinkinio“ neuronų slopinimo sutrikimo nėra galimybės slopinti neuronų jaudrumą aktyvuoto neurono aplinkoje, dėl to gali įvykti per stiprus gretimų raumenų susitraukimas. Nustatyta, kad židinine distonija sergančių pacientų galvos smegenų pusrutulių žievės sensomotorinės zonos, atitinkančios pažeistą kūno dalį, būna padidėjusios. Tačiau, nors ir pakinta pamato branduolių motorinės ir sensorinės funkcijos, nežinoma, ar tai pirminis, ar antrinis jų pažeidimas. Nenormalus pamato branduolių aktyvumas patvirtintas blyškiojo kamuolio (globus pallidus) pozitronų emisijos tomografija ir aktyvumo tyrimais.

Į viršų

Gydytojai

Neurologas

Reitingas

Vilnius

Neurologas

Kaunas, Vilnius

Į viršų