Polineuropatijos. Simptomai, priežastys, eiga ir gydymas

Teksto dydis:


Polineuropatija – tai daugelio periferinių nervų pakenkimas, pasireiškiantis raumenų paralyžiais, jutimo ir audinių mitybos sutrikimais dėl sutrikusios vegetacinės inervacijos.

Ligos eiga

Daugelį periferinių nervų sudaro motorinės skaidulos, įnervuojančios raumenis, jutiminės bei vegetacinės skaidulos. Polineuropatijos metu nukenčia visos ar dalis periferinių nervų skaidulų. Dėl raumenis įnervuojančių skaidulų pakenkimo atsiranda raumenų jėgos sumažėjimas, jie nyksta, sumažėja tonusas. Būdingas distalinių galūnių dalių pakenkimas – sunku judinti plaštakas, užsegti sagas, judinti pėdas, atlikti smulkius rankų judesius. Paprastai pasireiškia simetriškas galūnių pažeidimas. Dėl juntamųjų skaidulų pakenkimo atsiranda galūnių skausmai, tirpimai, sutrinka skausmo jutimas odoje, išsivysto giliųjų jutimų sutrikimas, todėl pacientai nejaučia savo galūnių padėties erdvėje, tamsiu paros metu jie sunkiau juda, juos mėto į šalis. Labiausiai jutimo sutrikimai išreikšti distalinėse galūnių dalyse, pacientai atžymi, kad nejaučia plaštakų, pėdų, jos gali būti aptirpę. Tai vadinamas, „kojinių/pirštinių“ simptomas. Dėl vegetacinių skaidulų pažeidimo atsiranda pažeistų nervų inervacijos zonoje odos mitybos pakenkimas – skilinėja nagai, slenka plaukai, padidėja ar atvirkščiai sumažėja prakaitavimas, pasikeičia odos spalva, ji gali įgauti melsvą ar violetinį atspalvį, galūnės tampa šaltos, pabrinkusios, oda pleiskanoja. Polineuropatijos eiga gali būti lėtinė ar ūmi. Ūmi polineuropatija išsivysto sergant infekciniais susirgimais, atskira ūmios polineuropatijos rūšis yra Guillian-Barre polineuropatija, kai periferinių nervų pažeidimas vystosi dėl autoimuninių procesų, šios polineuropatijos eiga ypač greita, simptomai gali progresuoti valandomis, prisidėti galvinių nervų pažeidimas, dėl kurių pacientams gali sutrikti rijimas, kvėpavimas, išsivystyti veido bei akis judinančių raumenų paralyžius, sutrikti šlapinimasis ir tuštinimasis.

Į viršų