Neramių kojų sindromas


Neramių kojų sindromas (NKS) – tai lėtinė jutiminė – motorinė liga, pasireiškianti intensyviu, nenugalimu noru judinti kojas ir nemaloniais ar skausmingais pojūčiais jose ramybės metu. Dažnai jis pasireiškia miegant (miegant paprastai nebūna nemalonių pojūčių). Apie 90 proc sergančiųjų šis sindromas sukelia ilgalaikę nemigą naktį ir nuolatinį mieguistumą dieną.

SIMPTOMAI

Pasitikrinkite ČIA! Sveikatos testas

Į viršų

Priežastys

NKS pasitaiko gana dažnai: 6 – 15% asmenims, vyresniems, negu 18 m. amžiaus ir 25% – vyresniems, negu 65 m. amžiaus.

NKS išsivystyti priežasčių gana daug. Nemažos reikšmės turi galvos smegenų dopaminerginių neuronų (jie gamina dopaminą) baltymų ir receptorių pažeidimas. Nukenčia jų funkcija, vystosi NKS simptomai. Ligos pasireiškimą gali sąlygoti galvos smegenų pagumburio hormonų trūkumas. Todėl sergant NKS gali pasireikšti širdies ritmo ar miego sutrikimai, kraujospūdžio svyravimai. Yra nuomonių, kad NKS išsivystymą lemia opioidų trūkumas organizme. Todėl juos skiriant gydymui kai kurių ligonių būklė pagerėja. Be to, NKS išsivystymas sietinas ir su geležies stoka organizme. Todėl sergant anemija, inkstų nepakankamumu, nėštumo metu gali išsivystyti NKS. Taip pat jis aptinkamas sergantiems diabetu, hipotireoze, reumatinėmis ligomis, vartojant alkoholį ar neuroleptikus, NKS gali būti paveldimas. Pastebėta, kad šia liga 50-60% sergančiųjų nurodo šeiminę anamnezę.

 

Į viršų

Ligos eiga

NKS pirmą kartą aprašė Tomas Vilis 17 amžiuje, o jo simptomus gerai išstudijavo ir suteikė pavadinimą 1940 m. švedų neurologas Karis Ekbomas.

NKS susergama bet kuriame amžiuje – nuo vaikystės iki senyvo amžiaus. Tačiau dažniausiai liga prasideda jaunesniems negu 50 m. asmenims. Priverstinį norą judinti kojas dažniausiai sąlygoja nemalonūs pojūčiai jose. Ligonis gali jausti, kad jo kojomis plinta impulsai, perbėga elektros srovė, karštis, kad jo kojas bado adatėlės, kad jos niežti, stingsta.

Ligos pradžioje nemalonūs pojūčiai ligonį vargina tik naktį, o ligai pažengus, jie atsiranda ir dienos metu. Todėl toks ligonis negali ilgiau pasėdėti nejudėdamas. Jis negali ramiai atsisėdęs pavalgyti, skaityti, rašyti ar važiuoti mašinose. Todėl ligonis, siekdamas išvengti nemalonių pojūčių, ima vaikščioti. Vaikštant nemalonūs pojūčiai sumažėja ar išnyksta. Tačiau ne visiems ligoniams šis vaikščiojimas padeda, bet jie jaučia nenumaldomą norą vaikščioti ir tiki, kad bus geriau – simptomai sumažės.

Daugumai ligonių NKS turi cirkadiškumą. Nemalonūs pojūčiai ima varginti ligonį vakare, prieš vidurnaktį ar tuoj po vidurnakčio. Ligai pažengus ar esant sunkiai jos formai NKS simptomai ligonį vargina ir dieną, tačiau vakare ar naktį jie sustiprėja.

NKS 3 – 5 kartus dažnesnis pirmos eilės giminaičiams (2,3,6). Ypač sunkios ligos formos yra kai liga prasideda vyresniems negu 50 m. amžiaus asmenims. Daugumai ligonių būdinga natūrali NKS eiga. Pirminis NKS yra lėtinė progresuojanti liga, tačiau skiriant gydymą, gali įgyti remituojančią eigą. Antrinį NKS sąlygoja kitos ligos: nėštumas, inkstų nepakankamumas, anemija. Gydant šias ligas, NKS simptomai mažėja.

Sergantiems NKS būdingi miego sutrikimai. Ligoniai dėl nemalonių pojūčių yra priversti lovoje judėti ar atsikėlę vaikščioti. Ypač miego sutrikimai yra būdingi ligoniams, sergantiems vidutinio sunkumo ar sunkia NKS forma.

NKS gali varginti ir vaikus. Jiems, kaip ir suaugusiems, būdingi 4 diagnozės kriterijai. Tačiau vaikai, ypač maži, nemoka papasakoti apie nemalonius pojūčius kojose. Todėl juos apibūdina kaip kojų skausmą, kutenimą, voro ar musės bėgiojimą, norą bėgti ir kt. Tačiau gydytojas turėtų atkreipti dėmesį į vaiko miego sutrikimus, šeiminę anamnezę, kojų judesius miego metu (ne mažiau kaip 5 kartus per valandą). Apie galimybę sirgti NKS vaikystėje teigia 40% suaugusiųjų, kad pirmieji ligos simptomai pasireiškė dar esant vaikų amžiuje (2,3).

Diagnozuojant NKS, būtina bendra ligonio apžiūra, neurologinis ištyrimas siekiant atmesti polineuropatiją, radikulopatiją, neuropatiją, mialgiją, kojų mėšlungį, artritus, neuroleptikų ar alkoholio sukeltą pasireiškimą ir kitas ligas.

Į viršų

Tyrimas

Specifinių diagnozinių metodų nėra.

Į viršų

Medicininis gydymas

Ligoniai, jaučiantys NKS simptomus, turi kreiptis į neurologą. Jis diagnozuos ligą, jos priežastis ir skirs adekvatų gydymą. Ligonių gydymui taikomos medikamentinės ir nemedikamentinės priemonės.

Medikamentinis gydymas. Jį skiria tik gydytojas. Vaistų grupių gana daug. Tai dopaminerginiai preparatai, prieštraukuliniai vaistai, narkotiniai (opioidiniai) analgetikai, sedatyviniai narkotiniai preparatai. Geriausią efektą duoda ir dažniausiai skiriami dopamino agonistai. Jei NKS sukelia kitos ligos, būtina jas gydyti. Gydant pagrindinę ligą būklė gerėja.

Nemedikamentinis gydymas. Patartini gydomosios gimnastikos pratimai kojoms, kojų masažas, šiltos ar šaltos vonios prieš miegą, vibracinių priemonių naudojimas, fizioterapinės procedūros: periodinė elektrinė nervų stimuliacija, analgino elektroforezė ir kt.

Į viršų

Gydytojai

Laimutis Juozas Kacienas

Neurologas, Fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojas, Manualinės terapijos gydytojas

Vilnius

Į viršų

Patarimai ir profilaktika

Ligoniai turi nepiktnaudžiauti nikotinu, kava, alkoholiu.
NKS eigą blogina antidepresantų, antihistamininių preparatų vartojimas.
 

Į viršų

Raktiniai žodžiai

Neramių kojų sindromas, NKS, Judina kojas, Skausmas, Nemiga, Mieguistumas

SUSIJĘ STRAIPSNIAI

Metai vagia miegą
Metai vagia miegą

Kaip kinta miego kokybė, kokios yra miego ligos, kaip jos susijusios su organizmo pokyčiais kalbamės su miego specialiste Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų gydytoja neurologe Raminta Masaitiene. Daugiau...

Užklupo nemiga? Homeopatija gali Jums padėti.
Užklupo nemiga? Homeopatija gali Jums padėti.

Žemiau pateikti nemigą gydantys homeopatiniai preparatai yra patvirtinti JAV gydytojo Dr. Sah kaip efektyvūs. Verta paminėti, kad taikant homeopatinį gydymą nuo nemigos, kiekvienam verčiau pasitarti individualiai, nes tai suteikia daugiau šansų, kad homeopatinis preparatas padės. Daugiau...